Apie visa tai 15min studijoje kalbėjomės su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovu Mindaugu Statulevičiumi, kuris pažėrė kritikos po minėtų plačiai nuskambėjusių atvejų priimtiems sprendimams ir atskleidė, ar artimiausiu metu, jo nuomone, išties realu tikėtis būsto kainų kritimo.
– Pirmiausia, pakalbėkime apie tai, kuo kvėpuoja mūsų NT rinka. Būstą įpirkti sunkiausia per 13 metų. Delsimo nuotaikomis gyvena tiek pirkėjai, tiek vystytojai. Ko reikia, kad išjudintume rinką, kada galėtume tikėtis atšilimo?
– Po ekonomikos sąstingio seka NT sąstingis. Jis apėmęs ne tik Lietuvą, bet ir nemažai Vakarų valstybių. Lėtėjant ekonomikai, lėtėja ir žmonių vartojimas. Tad ir NT rinkoje vėjai ramesni, mažiau pučiama į NT bures.
2021 m. laikotarpis buvo superaktyvus, pardavimai buvo rekordiniai. Tačiau pastarieji pusantrų metų kitokie. Atskaitos tašką reikėtų imti karo Ukrainoje pradžią, kuri sąlygojo tiek vartotojų lūkesčių suprastėjimą, tiek statybos kainų augimą, tiek bendrą globalų ekonomikos netikrumą.
Ir tai išvirsta į tai, ką turime pastaruosius pusantrų metų. Labiausiai tiek verslą, tiek pirkėjus veikia išaugusios palūkanų normos, kurios dabar, pirmą kartą po dešimties kėlimų, nebėra keliamos. Aišku reikia pasižiūrėti, ar jos nusistovės, ar bus kitų veiksmų. Vis dėlto, jei jos nebūtų keliamos, tam tikrą signalą, matyt, siųstų tiek verslui, tiek pirkėjams, kurie priklausomi nuo paskolų.
Naują būstą šiek tiek daugiau nei pusė pirkėjų įsigyja naudodamiesi finansiniais instrumentais, t.y. bankų ar kreditų unijų paskolomis ar kitais mechanizmais. 4 proc. 6 mėn. EURIBOR skaičius jiems yra labai jautrus. Jeigu viskas bus stabiliau, situacija turbūt gerės.
NT rinka ir gyvena stabilumo laukimu. Statybos kaštai, turto sukūrimo kaštai, yra daugiau mažiau stabilizavęsi ir prognozuojami. Kas dar neprognozuojama iš vystytojų perspektyvos, tai – mūsų teisėkūra. Mūsų reikalavimai statybos kokybei ir mokestiniai režimai – tiek įsigalioję, tiek dar svarstomi.
