2022 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose atitinkamai sumažėjo 0,2 proc., 0,3 proc. ir 0,2 proc. ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.691 Eur (-2 Eur/m²), 1.601 Eur (-5 Eur/m²) ir 1.072 Eur (-2 Eur/m²). Vilniuje ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1 proc. ir 0,3 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 2.546 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.060 Eur (+3 Eur/m²).
Per metus (2022 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2021 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 22,0 proc., Kaune – 15,7 proc., Klaipėdoje – 14,9 proc., Šiauliuose – 15,3 proc. ir Panevėžyje – 15,9 proc.
„Nepaisant to, kad 2022 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose iš esmės nekito (buvo fiksuojami nežymūs teigiami arba neigiami pokyčiai), vidutinis metinis butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo vienas aukščiausių istorijoje ir sudarė net 21,5 proc. (2021 metais vidutinis augimas siekė 14,2 proc.). Iki šiol spartesnis vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo fiksuotas 2004 metais (25,7 proc.), 2005 metais (47,8 proc.), 2006 metais (36,9 proc.) ir 2007 metais (26,9 proc.).
2022 metais sparčiai augo ne tik būsto pardavimo kainos, tačiau beveik identišku tempu kilo ir kitų vartojimo prekių bei paslaugų kainos šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 metų gruodį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija sudarė 20,0 proc., tuo tarpu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį augo 19,1 proc. Eliminavus infliacijos įtaką, per 2022 metus butai šalies didmiesčiuose pigo 0,5 proc. Pastarąjį kartą realiųjų butų pardavimo kainų sumažėjimas buvo fiksuojamas 2017 metais ir siekė 0,3 proc.. Statistiškai 2022 metais būstas šalies didmiesčiuose iš esmės sugebėjo išsaugoti savo vertę net ir rekordinio infliacijos lygio aplinkoje.
Ekonomistai prognozuoja, kad 2023 metais infliacijos augimo tempas pastebimai sulėtės (galima tikėtis net ir mažėjančių prekių ar paslaugų kainų tam tikrais mėnesiais) ir metų pabaigoje metinė infliacija Lietuvoje gali nesiekti ir 5 proc. Tuo tarpu būsto pardavimo kainų dinamika aiškiai rodo, kad spartus kainų augimo tempas jau yra praeityje ir šiuo metu stebime kainų stabilizacijos laikotarpį. Bent jau artimiausio pusmečio perspektyvos būsto rinkai nėra optimistinės, kadangi tiek pirminėje, tiek antrinėje būsto rinkoje sandorių apimtys išlieka dešimtmečio žemumose ir dabartinėmis sąlygomis greito rinkos atsigavimo tikėtis yra sunku.
Augančios būsto paskolų palūkanos, dėl infliacijos mažėjančios realiosios gyventojų pajamos bei ne itin optimistiniai gyventojų lūkesčiai verčia pirkėjus atidėti rekordiškai brangaus būsto įsigijimą bei neskatina prisiimti didesnių įsipareigojimų. Todėl išliekant vangiai būsto rinkai, artimiausiu metu galime fiksuoti didesnius neigiamus būsto pardavimo kainų pokyčius atskiruose segmentuose ir galbūt tikėtis jau gerėjančių būsto rinkos rodiklių 2023 metų antrojoje pusėje. Bet tam visų pirma reikės sulaukti infliacijos augimo sulėtėjimo, kuris bent nebeviršytų gyventojų pajamų augimo tempo bei didesnio aiškumo dėl palūkanų normų pokyčių“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.