Taigi, jei skaitote šį straipsnį, tikėtina, turite savo būstą (o gal ir antrą, pavyzdžiui, nuomai) arba norėtumėte įdarbinti laisvas lėšas, investuodami į NT. Šiandien tokių galimybių yra kur kas daugiau nei vien buto nuomai pirkimas – belieka atsirinkti tinkamus ir prieinamus.
Skirtingi būdai – skirtinga grąža
Jei prieš gerą dešimtmetį investavimas į NT buvo prieinamas tik tiems, kas gali pasiskolinti ar turi sukaupę santaupų antram ar trečiam būstui, šiandien būdų investuoti gerokai daugiau.
Per NT vystymo fondus galima įgyti dalį statomo projekto. Tokiu būdu jums nebūtina pirkti visą objektą, pvz., butą ar biuro patalpas, bet esate užtikrinti, kad pinigai taps apčiuopiamu, vertingu turtu.
Dar keli būdai, tinkami tiems, kurie nori investuoti mažiau nei kainuotų NT projekto dalis – NT obligacijų įsigijimas ar investavimas per tarpusavio finansavimo platformą.
Pasak „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktoriaus Guido Wolf, dažnai kalbama, kad antrą ar trečią būstą įsigijęs žmogus šiuo metu galėtų tikėtis 4–5 proc. metinės grąžos. „Mano nuomone, šis skaičius kiek padidintas ir reali grąža išnuomojus įsigytą būstą siekia apie 3 proc., nes prisideda mokesčiai, ieškant nuomininkų ar tvarkant būstą bei jo dokumentus įdėtas darbas“, – teigia jis. NT ekspertai sako, kad investuojantieji per fondus ar tarpusavio skolinimo platformas gali tikėtis gerokai didesnės grąžos.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingo tipo investicijos turi skirtingą rizikos ir grąžos profilį. Investuojantieji per fondus į dalį statomo projekto šiuo metu tikisi bent 15 proc. metinės grąžos, tačiau ir rizikuoja, nes tokiu būdu prisiima dalį atsakomybės už projekto sėkmę ar nesėkmę. Perkančiųjų obligacijas ar dalyvaujančių tarpusavio skolinimo platformose atsakomybė ir rizika kiek mažesnės – bet mažesnis ir potencialus pelnas: jis šiuo metu svyruoja tarp 8-12 proc. per metus“, – apie šiuos būdus pasakojo „Žabolis partners“ partneris Raimondas Štreimikis.
Investuotojams svarbu žinoti, kad tiek NT vystymo fondai, tiek obligacijos yra griežtai reguliuojamos ir prižiūrimos Lietuvos banko.
Reguliuojami fondai – patikimesni
G.Wolf, „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius, sako investicijų patikimumą vertinantis pagal tris kriterijus – projektą vystančios bendrovės reputaciją, projekto koncepciją ir lokaciją bei investavimo būdą.
„Fondai, per kuriuos investuojama į NT objektus, yra reguliuojami pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius kolektyvinio investavimo subjektus. Tai reiškia, kad juos licencijuoja ir prižiūri Lietuvos bankas, kasmet audituoja nepriklausomas auditorius, o bankas, vykdantis depozitoriumo vaidmenį, tikrina visus sandorius. Tad investuojantys per fondus gali jaustis saugūs ir užtikrinti jų profesionalumu bei atsargumu, vienintelis klausimas, kurį jiems lieka spręsti – ar patinka pats NT objektas, į kurį investuoja, ar norisi prie jo prisidėti“, – kalbėjo G.Wolf.
Kitos priemonės – sutelktinio finansavimo platformų – priežiūra kol kas mažesnė nei NT fondų, nes tai labai nauji produktai, jį papildo Ž.Mauricas.
„Pirmuosius 10 metų sutelktinio finansavimo platformų reguliavimas kiek mažesnis: tai gali lemti didesnę grąžą, bet ir didesnę riziką. Institucijos paprastai ima griežčiau reguliuoti po rinkos sukrėtimų ar didesnių krizių, kurių pastaruoju metu neturėjome“, – pastebi ekonomistas.
Jis sako, kad tikisi, jog gyventojai išmano pakankamai, kad neinvestuotų į NT srityje besispecializuojančias sutelktinio finansavimo platformas savo paskutinių santaupų ar per daug didelės investicijų dalies. „Sutelktinį finansavimą vertinu kaip alternatyvią investiciją, kuri galėtų sudaryti tam tikrą dalį portfelio žinant, kad nereikia sudėti visų kiaušinių į vieną pintinę“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Infliacija „valgo“ 22 mlrd. eurų
„Žabolis ir partneriai kapitalo valdymas“ vadovas Žydrūnas Lukauskas pastebi, kad gyventojų indėliai Lietuvos bankuose sudaro 21,6 mlrd. EUR ir nuolat auga. „Beveik 70 proc. šios sumos sudaro vienadieniai indėliai, už kuriuos paprastai negauname palūkanų. Dėl infliacijos jų vertė kasdien mažėja.
Būtų gerokai sumaniau neterminuotuose indėliuose laikomus pinigus paskirstyti į skirtingos rizikos finansinius produktus, pradedant saugiausiais – terminuotais indėliais, vyriausybės lakštais – ir dalį skiriant didesnės rizikos ir grąžos produktams, tokiems kaip įmonių obligacijos ar profesionalių valdytojų valdomų investicinių bendrovių siūlomi sprendimai, įskaitant investavimo į NT produktus“, – papildė Ž.Lukauskas.
Rinkdamiesi būstą investavimui, žiūrėkite į vietą ir aplinką
Ekonomistas sako, kad šiuo metu Lietuvos, kaip ir visos Europos, NT rinka yra tam tikro atvėsimo būsenoje: statoma nemažai naujų objektų, tačiau nėra taip, kad visų kainos augtų. „Tokiame etape labiausiai pastebima tendencija yra rinkos pasiskirstymas. Atsiskiria pelai nuo grūdų: brangsta projektai gerose lokacijose, turintys istoriją ir gerą įvaizdį. Jei pažiūrėtumėte į kitas Europos sostines, pamatytumėte didžiulius NT kainų skirtumus tarp skirtingų rajonų, nes pirkėjai vertina infrastruktūrą, aplinką, kaimynus, net architektūrines madas“, – vardijo Ž.Mauricas.
Jis pataria investuotojams dabar kruopščiau analizuoti būsimus pirkinius. „Pats gyvenau Londone ir pastebėjau, kad ten renkantis NT investicijai svarbiausia yra išanalizuoti objekto ir jo aplinkos infrastruktūrą, socialinius, demografinius rodiklius, pasidomėti rajono gyventojų pajamų pokyčiais. Tad ir Lietuvos NT investuotojams artimiausiais metais siūlau skirti daugiau dėmesio analizei – mūsų rinkoje žemai kabantys obuoliai jau nuskinti, o norint atsirinkti didesniame aukštyje, teks atsinešti kopėčias. Didės architektūros, žalios aplinkos, tvarumo svarba“, – dalijosi ekonomistas.
Jo teigimu, mūsų NT rinka išaugo investuotojų ir pirkėjų sumanumo prasme. „Jei prieš kelis dešimtmečius gyventojai pirko kvadratinį metrą, vėliau – išplanavimą, dabar jau dairosi į aplinką, žinodami, kad kokybišką aplinką užtikrinantis projektas turi didesnį potencialą nešti grąžą“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
