Pasitarnavo pandemija
Pastarųjų metų nekilnojamojo turto kainų augimas palietė bene visus be išimties Lietuvos regionus.
„Kainos kilo dėl gyventojų pajamų augimo, kylančių ekonominių rodiklių, palankios kredito įstaigų skolinimo politikos. Tapo įprasta, kad kainų pokyčiai analizuojami didžiųjų Lietuvos miestų lygmeniu. Tačiau ne mažiau įdomia statistika pasižymi regioninio nekilnojamojo turto kainų kaita. Analizuojant atskirus regionus išryškėja daugiau priežasčių, kodėl vienuose regionuose kainos kilo labiau nei kituose, o kai kuriuose liko stagnuoti tose ribose, kaip ir prieš kainų kilimą“, – sako „Reala“ vadovaujantis partneris Antanas Kišūnas.
Pasak jo, nekilnojamojo turto kainų kilimui regionuose įtakos turėjo tiek bendra ekonominė rinkos situacija, tiek išskirtinai regionams būdingos ir šiam laikmečiui aktualios priežastys.
„Ryškiam periferinių regionų nekilnojamojo turto rinkos sujudimui ir renesansui pasitarnavo COVID-19 pandemija, kai žmonės ieškodami išsilaisvinimo iš primesto uždaro gyvenimo būdo puolė pirkti sodybas, namus ar sklypus vaizdingose vietose, regionuose“, – pastebi A.Kišūnas.
Pasak jo, iki pandemijos buvo populiarios sodybos ir namai išskirtinai patraukliose gamtos vietovėse – kuo arčiau didžiųjų miestų. Tokį nekilnojamąjį turtą rinkdavosi daugiausia vidutinio ar vyresnio amžiaus pirkėjai, galvodami, kad išėję į pensiją persikels ten gyventi.
„Pandeminiu laikotarpiu sodybų ir namų pirkimo „spindulys“ išsiskleidė per visą šalį“, – pabrėžia A.Kišūnas.
Tai atsiliepė šoktelėjusiam bendram nekilnojamojo turto kainų lygiui tose vietovėse, kuriose NT kainos buvo ganėtinai žemos.
O kaip butų segmentas mažesniuose miestuose ir miesteliuose?
„Utenos, Telšių, Kupiškio, Rokiškio, Kaišiadorių, Alytaus, Naujosios Akmenės ir kitų panašių miestų būsto rinka jau 15–20 metų beveik negavo naujos statybos daugiabučių „injekcijos“. O esant pozityvioms ekonomikos raidos ir pragyvenimo lygio tendencijoms, butų pasiūlos stygiui periferijoje ir ganėtinai geram būsto įperkamumui susidarė sąlygos antrinės rinkos, senos statybos, butų kainų augimui. Poreikis tokiems butams jau keletą metų yra ganėtinai didelis“, – teigia A.Kišūnas.
Pavyzdžiui, remiantis Registrų centro duomenimis, senos statybos dviejų kambarių butų kainos Alytuje nuo 2015 metų iki dabar augo apytiksliai 314 proc., Telšiuose – 278 proc., Utenoje – 175 proc., o Naujojoje Akmenėje – net 813 proc.
Vis dėlto yra dar viena priežastis, žadinusi iš sąstingio Lietuvos miestus ir miestelius.
Pasak A.Kišūno, savo darbą padarė ir gamyklos, sukurdamos daug naujų darbo vietų periferijoje.
„Esant dideliam kvalifikuotos ir mažiau kvalifikuotos darbo jėgos poreikiui didžiuosiuose šalies miestuose, pasijuto jos stygius. Tokiu atveju darbdaviai atsigręžė į toliau nuo gamyklų nutolusius regionus. Norėdami prisitraukti darbuotojus darbdaviai buvo priversti pasirūpinti geresnėmis darbo sąlygomis ir užmokesčiu, taip pat pasirūpinti darbuotojų pristatymu į darbą ir parvežimu į namus už savo lėšas. Tai smarkiai pakėlė regionų gyventojų perkamąją galią ir taip lėmė gyvenamojo nekilnojamojo turto kainų augimą aplinkiniuose regionuose“, – sako jis.
15min apklausė ekspertus ir išskyrė 9 miestus ir miestelius regionuose, kuriuose didėja ir būsto perkamumas, ir kainos.
