Tai pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kalbėdamas Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) kasmetinėje NT profesionalų konferencijoje „CORE“.
„Dabar mes toje stadijoje, kai turim planą, kaip vokiečiai judės į Lietuvą, jie teikia savo poreikius. Nevadinsiu to apetitu – perteklinius jų poreikius kiek mažiname. Jie jau dabar supranta mūsų sąlygas“, – teigė A.Anušauskas.
Jis užsiminė, kur vokiečių kariai galėtų gyventi.
„Vokiečiams civilių patalpų poreikis bus. Mes tiesiogiai dalyvausime šiame procese. Norėsime tiesiogiai kontaktuoti su vystytojais, kurie jau turi vystomų projektų, kuriuos galima būtų pritaikyti vokiečių poreikiams. Bus didžiulis poreikis tos infrastruktūros. Nesakau, kad ją įsigysime, nes vis dėlto geriausias modelis yra nuoma, visų kvartalų ilgalaikė nuoma ir aptarnavimo paslaugų teikimas kvartale. Bus tas poreikis, gal ne toks grandiozinis kaip pradžioje. Vokiečiai įsivertino, kiek atvyks žmonių. Skaičius jų mažesnis, nei galvota, bet tai tūkstančiai civilių, kuriems reikės kažkur gyventi. Ta nuoma bus, mes iš savo lėšų galim tai padengti“, – kalbėjo ministras.
Jei tokia infrastruktūra būtų perkama, pasak A.Anušausko, ji kainuotų trečdalį milijardo eurų, nuomos atveju – kur kas mažiau.
Jis taip pat teigė, kad pirminei grupei, kuri rūpinsis visu kitu brigados atvykimo procesu, bus nuomojamas biuras Vilniaus centre.
„Tai yra sutartis, kuri rugpjūtį bus patvirtinta tarpvalstybiniu sutarimu“, – atskleidė ministras.
Vokietija žada savo brigadą Lietuvoje dislokuoti iki 2027 metų ir tai daro reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje. Šiemet rugpjūtį Lietuva ir Vokietija dėl brigados dislokavimo žada pasirašyti tarpvalstybinę sutartį.
Anksčiau skelbta, kad Vokietijos karių šeimos turėtų gyventi Vilniuje ir Kaune.
A.Anušauskas taip pat buvo paklaustas apie tai, kaip vertina tai, kad naujai statomuose daugiabučiuose privalo būti slėptuvės.
Ministro teigimu, slėptuvės skirtos išbūti jose trumpą laiką, o iš vietovių, kuriose vykdomi aktyvūs karo veiksmai, žmonės turi būti evakuojami.
