Čia įsikurs 9 - 10 ministerijų bei dalis kitų valstybės įstaigų, šiuo metu veikiančių energiškai ir funkciškai neefektyviuose pastatuose, kuriuos brangu išlaikyti ir prižiūrėti. Valstybei tai leis sutaupyti apie 3 mln. eurų per metus, kartu užtikrinant šiuolaikiškas darbo vietas tarnautojams, o miestiečiams teritorija atsivers naujomis socialinėmis erdvėmis, skverais ir pasivaikščiojimų takais.
Apie centralizuoto, modernaus ministerijų komplekso statybas – kaip sprendimą, leidžiantį efektyviau naudoti valstybės nekilnojamąjį turtą ir optimizuoti pastatų išlaikymo sąnaudas – rimtai svarstyti pradėta dar prieš 15 metų.
Dauguma ministerijų įsikūrusios pastatuose, kurie skaičiuoja pusę amžiaus ir nėra kultūros paveldas. Pastatai neatitinka šiuolaikinių darbo vietos standartų, dėl nefunkcionalaus administracinių patalpų išplanavimo vienam darbuotojui čia vidutiniškai tenka 20 kv. m ploto, nusidėvėję pastatai ir inžinerinės sistemos lemia vis didesnes išlaidas energijos ištekliams.
Pats projektas, parduodant neefektyvų turtą, valstybei būtų ekonomiškai apsimokantis.
Perkėlus ministerijas į centralizuotai valdomą, modernų, energiškai efektyvų kompleksą, valstybė per metus sutaupytų apie 3 mln. eurų administracinių patalpų išlaikymo kaštų. O pats projektas, parduodant neefektyvų turtą, valstybei būtų ekonomiškai apsimokantis.
Ne visos ministerijos bus perkeltos į naująjį kompleksą sostinės A. Goštauto gatvėje. Savo dabartinėse patalpose liks įstaigos, įsikūrusios kultūros paveldo objektuose, kaip Švietimo, sporto ir mokslo ministerija, taip pat tos, kurių veiklai galioja itin griežti saugumo reikalavimai dirbant su slapta informacija – Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijos.
Strategiškai patogi vieta ir nauda miestui
Valstybės biurų kompleksui pasirinkta 2,7 ha ploto teritorija tarp A. Goštauto, Lukiškių, Mečetės ir Geležinio vilko gatvių. Tai strategiškai patogi vieta valstybės institucijoms – ji yra miesto centre, netoli Seimo rūmų. Valstybei čia priklauso penki buvusio mokslo institutų komplekso pastatai, kurių bendras plotas siekia apie 35 tūkst. kv. m. Mokslui skirti pastatai, sovietams brutaliai sunaikinus čia stovėjusią totorių mečetę, statyti dar 1969 metais.
Dėl prastos būklės, senovinio išplanavimo, patalpos nebetinkamos nei nuomai, nei valstybės institucijų veiklai. Ši teritorija vadinama miesto piktžaizde, mat būdamas sostinės centre, šalia Neries krantinės, pusiau apleistas kompleksas blokuoja šios miesto teritorijos potencialą.
Atlikus galimybių studiją, išgryninus viziją, praėjusių metų pradžioje Vyriausybė pritarė A. Goštauto g. esančio pastatų komplekso rekonstrukcijos koncepcijai – iki 2028 m. teritorija tarp A. Goštauto, Lukiškių, Mečetės ir Geležinio vilko gatvių bus transformuota į šiuolaikišką, aukščiausius tvarumo standartus atitinkantį valstybės institucijų kompleksą.
Vyriausybė ir Finansų ministerija projekto įgyvendinimą patikėjo valstybės įmonei Turto bankas, kuri centralizuotai valdo, prižiūri ir modernizuoja dalį valstybės nekilnojamojo turto.
Konversija vyks etapais
Transformuojant A. Goštauto kvartalą ne visi seni pastatai bus griaunami – įvertinus įvairius teritorijos plėtros scenarijus, nuspręsta griauti dalį pastatų vietoje jų pastatant naujus, o dalis – turintys aiškią architektūrinę išraišką, bus rekonstruoti, žinoma, iš pagrindų pakeičiant funkcionalumą, inžinerines sistemas.
Projektas bus įgyvendinamas 6 etapais ir užbaigtas 2028 m. – transformuotame A. Goštauto kvartale iš viso bus 73 tūkst. kv. metrų ploto administracinių patalpų, čia galės dirbti apie 4000 žmonių.
Kadangi kvartalas plėtojamas kompleksiškai, visų statybos etapų metu bus kuriama vientisa socialinė infrastruktūra, kuri įsilies į miestą naujais pėsčiųjų takais, apželdintais skverais ir duos akstiną įveiklinti Neries krantinę.
Išrinktas architektūrinis sprendimas, ruošiamasi pirmojo etapo statyboms
Kaip atrodys naujieji valstybės institucijų namai buvai sprendžiama paskelbus tarptautinį architektūrinį-urbanistinį konkursą, kuriame dalyvavo 13 reikalavimus atitinkančių darbų. Projektai buvo pateikti anonimiškai, juos vertino komisija, kurioje dominavo žinomi Lietuvos architektai – 35 proc. vertinamojo balo sudarė urbanistikos/architektūros/kraštovaizdžio kokybė, 30 proc. funkcionalumas ir planavimas, 20 proc. teko tvarumo aspektui ir 15 proc. – projektavimo kainai.
Nugalėtoju išrinktas projektas „Demokratijos uostas“, kurį sukūrė „Studija Archispektras“. Po derybų procedūros dėl kainos ir kitų sutarties aspektų, Turto bankas su šia architektų studija pasirašys sutartį.
Transformuojant A. Goštauto kvartalą, teritorijoje dirbs ir daugiau architektų nes dalies esamų statinių rekonstrukcijai ir daliai naujos statybos skelbiami atskiri projektavimo konkursai, kurių sprendiniai turės derėti su architektūrinio konkurso nugalėtojo pasiūlyta vizija.
Sieks aukščiausio tvarumo įvertinimo
Prieš pradedant I-ojo etapo statybos darbus, Turto bankas paskelbė BREEAM (angl. BREEAM – Building Research Establishment Environmental Assessment Method) vertinimo ir konsultavimo paslaugų pirkimą. Tai yra pirmaujanti ir plačiausiai naudojama pastatų tvarumo vertinimo sistema. Transformuojant A. Goštauto kvartalą, bus siekiama aukščiausisio įvertinimo BREEAM skalėje – Outstanding (liet. Išskirtinis) sertifikato.
Jei kažkuriems atnaujinamiems pastatams tokio laiptelio pasiekti nepavyks dėl jau esančių apribojimų – tikimasi, kad jie gaus Exellent (liet. Puikus) sertifikatą.
Tokį aukštą įvertinimą Lietuvoje pasiekė vos keli biurų pastatai. Tikimasi, jog ši konversija bus pirmoji kregždė viešajame administraciniame sektoriuje.
Tikimasi, jog ši konversija bus pirmoji kregždė viešajame administraciniame sektoriuje.
A. Goštauto kvartalas turi tapti pavyzdžiu ir kokybiniu šuoliu viešajame sektoriuje, tiek savo išvaizda, tiek išplanavimu, tiek santykiu ir ryšiais su miestu bei visuomene. Jis ne tik iš esmės pakeis valstybės administracinio turto portfelį ir jo kokybę, bet ir miesto veidą.
