Tokiu būdu, tarkim, tais atvejais, kai norėta perleisti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pavykdavo išvengti pareigos tą žemės sklypą pirmumo teise siūlyti įsigyti kaimyninių sklypų savininkams.
Balandžio pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį, kuria paaiškino, kada tokiais atvejais dovanojimo sutartis pripažįstama pirkimo–pardavimo sutartimi ir į ką turėtų atkreipti dėmesį notarai, tvirtindami tokio tipo sandorius. Advokatų profesinės bendrijos „FORT“ partnerė Rūta Radzevičiūtė–Meizeraitė sako, kad šis LAT sprendimas pagaliau pabaigs mėginimus apeiti prievolę siūlyti pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemę besiribojančių žemės ūkio paskirties sklypų savininkams.
Dovanojimo sutartis ar pirkimo–pardavimo sandoris?
LAT byloje Nr. e3K-3-98-403-2024 sprendė situaciją, kai į teismą kreipėsi asmuo (toliau – ieškovas), sužinojęs, kad šalia jo esančio 1/2 žemės ūkio paskirties sklypo kaimyninio sklypo savininkas (toliau – atsakovas) dovanojimo sutartimi padovanojo kitam asmeniui (kartu su dar dviem sklypais).
Taigi asmuo kreipėsi į teismą siekdamas: (i) pripažinti žemės sklypų dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi ir (ii) perleisti pirkėjo teises ir pareigas į dovanojimo sutartimi padovanoto besiribojančio žemės sklypo dalį pagal šią sutartį, nustatant, kad 1/2 žemės sklypo įsigyta už dovanojimo sutartyje nurodytą sumą - 500 EUR.
Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad dėl atlygintinumo aplinkybės turi būti sprendžiama ne vien iš tiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymą, bet ir iš dovanojimo motyvų, dovanotojo valios neatlygintinai perleisti daiktą. Dovanojimo sutarčių, kaip apsimestinių sandorių, sudarymo atvejais, ypač kai sumokama grynaisiais pinigais ar įskaitomos anksčiau susidariusios skolos, ne visada būna tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių tokių sandorių atlygintinumą.
Minėtu atveju, žemės sklypų dovanojimo sutartimi buvo pridengta žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, ši buvo sudaryta pažeidžiant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytą žemės ūkio paskirties sklypo pirkimo pirmumo teise procedūrą, taip pat pažeidžiant ieškovo pirmumo teisę įsigyti dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo.
Tiesa, šiuo konkrečiu atveju, LAT netenkino ieškovo reikalavimo perkelti ½ žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas ieškovui, nes šis nesutiko sumokėti žemės sklypo dalies, kurios savininku prašė teismo jį pripažinti, kainos (sutiko mokėti tik dalį kainos). Dovanojimo sutartimi pridengta sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti palikta galioti, kadangi ši sutartis yra neteisėta dėl to, kad ji sudaryta pažeidžiant žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo pirmumo teisę. Pripažinus dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, atsakovo nuosavybėn grąžinti visi žemės sklypai.
Notarai turėtų patikrinti, ar dovanojamo turto vertė atitinka realią turto vertę
LAT atskira nutartimi taip pat pasisakė ir kitu klausimu: tvirtindami nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius (ypač, kai šie sudaromi ne tarp artimų giminaičių), notarai turi patikrinti, ar šalių nurodoma dovanojamo turto vertė nėra akivaizdžiai neatitinkanti tikrosios to turto vertės. Nustatę akivaizdų minėtų verčių neatitikimą, turi aiškintis tokio neatitikimo priežastis, o nepašalinus abejonių dėl sandorio šalių nurodomo fakto neatitikimo tikrovei, atsisakyti tokius sandorius tvirtinti.
Anksčiau minėtoje byloje dovanojamo turto vertė buvo daugiau nei aštuonis kartus mažesnė už Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo vidutinę rinkos vertę, tačiau dovanojimo sandoris notaro buvo patvirtintas. Tokiu būdu galėjo būti sudarytos prielaidos išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, taip pažeidžiant viešąjį interesą.
