Aruodas.lt: proga tapti dvarininkais – naujų šeimininkų laukia Arvydų, Meikštų ir Raguvėlės dvarai

Dvarai – šalies istorijos ir kultūros liudininkai. Kiekvienas jų turi savo legendą ar rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotą, faktais pagrįstą pasakojimą. Kiekvieno jų architektūra, statymo būdas yra autentiškas, paliestas meistro rankos, dvarvietės suformuotos profesionalių savo amato žinovų ir kūrėjų. Lietuvos dvarai – Arvydų, Meikštų ir Raguvėlės laukia naujųjų šeimininkų, kurie turės sumanymų, ambicijos, pareigos ir drąsos tapti šalies kultūros ir istorijos dalimi, kurti naująją dvarų Lietuvoje gyvavimo perspektyvą.
Arvydų-Bezdonių dvaras
Arvydų– Bezdonių dvaras / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Šiandien Lietuvos dvarus įsigyjantys naujieji šeimininkai, drauge su nekilnojamuoju turtu, įgyja ir neįkainojamą istorinę kultūros vertybę, kurių skaičius labai ribotas, tačiau suteikiantis privilegiją istorijos ir kultūros raidą pratęsti, parašyti naują jos puslapį.

Dvarų vertę suformuoja ne tik jų architektūra, panaudotos medžiagos, interjeras ir eksterjeras, tačiau ir jų valdytojų ar apsilankiusių dvaruose svečių istorijos. Todėl ir dvarus įsigyjantys naujieji šeimininkai yra asmenybės, kuriems bendriniai apibūdinimai netinka. Kiekvienas jų turi arba sumanymų, kaip dvarą vystyti, arba, jei dvaras įsigyjamas kaip asmeninė rezidencija, – tai ir šeimininko gyvenimo kelias būna turtingas spalvomis ir turiniu.

Arvydų – Bezdonių dvaras prie Vilniaus

Visai netoli Vilniaus naujųjų šeimininkų laukia visoje apylinkėje išsiskiriantis ir jai istorinį akcentą suteikiantys Arvydų – Bezdonių dvaro rūmai. Didinga ramybe, autentiškumu ir estetika dvelkiantis rūmų pastatas alsuoja šimtmečių dvasia, o įkėlęs į jį koją pajunti, kad nuolatinis skubėjimas ir miesto triukšmas čia, nebeegzistuoja.

Luko Balandžio nuotr./Arvydų– Bezdonių dvaras
Luko Balandžio nuotr./Arvydų– Bezdonių dvaras

Kaip 15min sakė dvaro pardavimu besirūpinanti NT brokerė Rima Okon, Arvydų – Bezdonių dvarą galima priskirti XVIII–XIX a. klasicizmo stiliui, tačiau jame persipina ir daug kitų architektūros stilių – barokas ir klasicizmas bei senųjų Europos valstybių dvarų interjerams būdingi ypatumai. Čia vienas greta kito dera angliškas santūrumas ir ispaniška aistra, Provanso lengvumas ir itališkas karštis. Perteikti ano laikmečio dvasią padeda klasikinio stiliaus baldai bei medžiagos, sendinti šviestuvai ir masyvūs veidrodžiai įspūdingais rėmais. Rūmus supa kruopščiai sutvarkytas bei prižiūrimas beveik pusės ha sklypas su skoningai išgrįstais takais bei suformuotais želdynais.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Arvydų-Bezdonių dvaras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Arvydų-Bezdonių dvaras

Istorija mena ir iškilius karalius, ir legendinius plėšikus

Istoriniuose šaltiniuose dvaras žinomas nuo XV a. Pasak istoriko ir metraštininko Jano Dlugošo, čia 1415 m. lankėsi Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila, 1516 m. Jogailaičių dinastijos tęsėjas Žygimantas Senasis dvarą su malūnu padovanojo Vilniaus pilininkui, karališkųjų statybų prižiūrėtojui Ulrichui Hozijui. Nuo 1609 iki 1773 m. Arvydų dvaras buvo Vilniaus universiteto įkūrėjų ir valdytojų jėzuitų, vėliau Edukacinės komisijos nuosavybe. Paskutinis Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Poniatovskis savo privilegija perleido dvarą LDK raštininkui, Bresto vaivadai Mikalojui Lopačinskiui, kurio giminė Arvydų dvarą ir aplinkines žemes valdė iki pat 1880 m.

Dabartinę išvaizdą dvaro pastatas įgavo patekęs į Vilniaus 2-osios gildijos pirklio Samuelio Goldšteino rankas. Tai šio dvaro suklestėjimo laikotarpis, lėmęs ir greta besikuriančio miestelio plėtrą. Po S.Goldšteino mirties dvaras, praradęs rūpestingą šeimininką, keliavo iš rankų į rankas, netgi 1908 m. tapo žymiojo traukinio apiplėšimo, kuriam vadovavo būsimas Lenkijos diktatorius Jozefas Pilsudskis, liudininku. Šalį užėmus sovietams, kadaise didikų valdytas Arvydų dvaras nugyventas, tapo nebetinkamu naudoti. Naujam gyvenimui dvarą prikėlė jį įsigiję naujieji šeimininkai, 2007 m. dvaras rekonstruotas ir atnaujintas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Arvydų-Bezdonių dvaras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Arvydų-Bezdonių dvaras

Gyvuos ir augs su sostine

Pasak NT brokerės, dvaro rūmai visiškai įrengti. Pirmame aukšte – virtuvė, valgomasis, didžioji menė, SPA zona, didelė lauko terasa; antrame aukšte – įrengti 7 miegamieji, kur kiekviename yra privatus vonios kambarys, lauko balkonas; 3 aukšte - įrengta palėpė su dviem svečių miegamaisiais ir vonios kambariu. Iš vienos palėpės pusės patenkama į apžvalgos bokštą, iš kitos – į atskirai įrengtą mini butą. Pagalbinėse patalpose XV a. autentiką išsaugojęs vyno rūsys bei sandėliavimo kambariai. Be 45.68 a sklypo, kuriame stovi dvaras, galima įsigyti ir gretimą ženkliai didesnį 1,54 ha sklypą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Arvydų-Bezdonių dvaras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Arvydų-Bezdonių dvaras

„Dvaras įsikūręs miestelio pakraštyje, apylinkėse veši miškai, greta dvaro vingiuoja vaizdingas Bezdonės upeliukas. Kadangi dvaras yra arti sostinės ir patogus susisiekimas su ja, tad Arvydų – Bezdonių dvaro rūmai galėtų tapti ne tik patogia ir ištaiginga vieta gyventi, tačiau ir plėtoti verslą, teikti apgyvenimo paslaugas“, – teigia R.Okon.

Daugiau informacijos apie Arvydų– Bezdonių dvarą rasite lankomiausiame NT portale Aruodas.lt paspaudę šią nuorodą.

Meikštų dvaras – Ignalinos krašto perliukas

Kitokio architektūrinio stiliaus ir visai kitur – Ignalinos krašte XIX a. viduryje dvarininko Simono Meikštovičiaus pastatytas ir pavadinimą greta įsikūrusiam kaimeliui suteikęs stūkso didingas Meikštų dvaras, parduodamas drauge su 9,2 ha sklypu, kuriame išlikusios liepų ir topolių lajų gaubiamos senojo parko alėjos, veši subrendęs sodas, gėlynai, teritorijoje mėliu spinduliuoja du vaizdingi tvenkinukai, kurių vienas daugiau nei hektaro ploto, tad prilygsta nedideliam ežeriukui.

Laimono Ciūnio nuot./Meikšų dvaras
Laimono Ciūnio nuot./Meikšų dvaras

Meikštų dvaras – vienas iš trijų Lietuvoje buvusių angliškosios neogotikos statinių. Rūmai turi architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę, tad gali būti puikiu turizmo traukos centru Ignalinos krašte, arba jaukia, laukų erdvės ir gojelių romantikos supama ramybės oaze skirta asmeninei rezidencijai.

Tarsi pilaitė, įrėminta rizalito bokštelių

Dvaro ansamblį sudaro 11 įdomios stilistikos pastatų ar archeologiškai vertingų jų liekanų. Iki šių dienų yra išlikęs neogotikinių rūmų didybę reprezentuojantis – kairysis rizalitas – dviejų aukštų konstrukcinis pastatas iškilęs virš pagrindinio fasado, su dekoratyviais daugiakampiais bokšteliais kampuose.

Laimono Ciūnio nuot./Meikšų dvaras
Laimono Ciūnio nuot./Meikšų dvaras

Šiam dvarui savita tai, kad jam gerąją aurą suteikė naujieji dvarą įsigiję ir jį atkūrę rūpestingi šeimininkai. Naujam gyvenimui dvaras prikeltas 2001 m. Ilgą laiką jame veikė reabilitacijos centras, atkurti bei visiškai įrengti tiek iš išorės, tiek iš vidaus paties dvaro bei keli jį supantys pastatai. Dvare galima įsikurti be jokių papildomų investicijų, nes viskas, ko prireiktų gyventojams ar įstaigai, yra sumontuota, įranga kokybiška ir pastatams pritaikyta. Dvare yra lankęsi bene visi žymesni Ignalinos asmenys, o savininkų autoritetas pelnė ir aplinkinių Meikštų kaimelio gyventojų pagarbą.

Arčiau gamtos

Pasak Meikštų dvarą parduodančių MB „NT Duet“ brokerių Dainos ir Jelenos, priklausomai nuo to, kuriam tikslui bus dvaras naudojamas, taip klostysis ir jo tolimesnė istorija. Čia galėtų būti vystomas kaimo turizmas (yra parengtas projektas). Juolab, kad pro dvarą einantį kelią link Meikštų kitais metais turėtų užkloti asfalto danga, o Ignalinos kraštas apskritai išskirtinis miškų, girių, mėlynų ežerų gausa, traukia ramybės gamtoje mylėtojus.

Laimono Ciūnio nuot./Meikšų dvaras
Laimono Ciūnio nuot./Meikšų dvaras

„Galėtų dvaras tapti ir puikiais senjorų ar poilsio namais, viešbučiu gamtoje arba triukšmingesniu pramogų ir švenčių centru, restoranu. Dvaro komplekse ne tik ištaigingi kabinetai, tačiau bent trys erdvios salės, didžiausia jų – 200 kv./m ploto, kur gali vykti akademiniai koncertai, parodos, menininkų plenerai ar komerciniai renginiai. Dvare įrengta bent 30 kambarių antrame aukšte, palėpėje įrengta vaistažolių džiovinimo patalpa“, – sakė Daina.

Ignalina – ne tik nacionalinis parkas

Anot NT brokerės, visai kita dvaro istorija klostysis, jei jis bus įsigytas asmeniniams tikslams, pasirinktas gyvenamąja vieta, juolab, kad pats pastato eksploatavimas nėra brangus, daugiau kainuotų nebent išlikusių pastatų, tarkim, iš tašytų akmenų sumūryto bravoro prie didžiojo tvenkinio atkūrimas. Meikštų apylinkėse auginamos vynuogės, kurios čia subręsta saldžios ir skanios, yra jų ir šalia dvaro – tai taip pat galėtų suteikti Europos dvarams būdingo, unikalaus kolorito, o naujiesiems dvaro šeimininkams – tapti įdomiu iššūkiu.

„Didžiuliai paties dvaro ir visos dvarvietės plotai atveria be galo daug galimybių pačioms įvairiausioms perspektyvos ir veikloms“ – teigia Daina.

Pardavimo skelbimą bei daugiau Meikštų dvaro nuotraukų rasite NT portale Aruodas.lt paspaudę šią nuorodą.

Išlikęs visas Raguvėlės dvaro ansamblis

Lietuvos viduryje įsikūręs Raguvėlės dvaras – išskirtinis šalyje, nes yra vienas iš nedaugelio, kur išlikę visi dvarvietės pastatai. Raguvėlės dvaro architektūrinį ansamblį sudaro net 22 statiniai, dalis jų buvo restauruoti. Laiko ir istorinių pervartų išbandymą išlaikė visi kažkada statyti pastatai: dviaukščiai balto mūro centriniai rūmai, oficina, ratinė, du aštuonkampiai vėlyvojo klasicizmo svirnai, suprojektuoti architekto Tomo Tiševskio, pseudogotikinio stiliaus mauzoliejinė koplyčia, sodininko namas, malūnas, arklidės, kalvė, spirito varyklos pastatai ir kt.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Raguvėlės dvaras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Raguvėlės dvaras

Yra galimybė įsigyti dalį komplekso, kurį sudaro - pagrindiniai rūmai, oficina, ratinė, du aštuonkampiai vėlyvojo klasicizmo svirnai.

Dvaro ansamblis pradėtas kurti XVIII amžiuje. Statybos truko iki XX amžiaus pradžios. Per šį laikotarpį keitėsi architektūros stiliai, todėl ansamblio statiniuose galima atrasti ne tik klasicizmo, bet ir XIX a. būdingų romantizmo, neogotikos ir vietos etnografinių bruožų. Iki šių dienų dvaro architektūroje ir interjere išlikę daug autentikos – tai ir portiko frontono puošnus dekoras, vaizduojantis medžioklės trofėjus, glazūruotos koklių krosnys, raštuoti parketai, keramikos plytelių mozaikos.

Miestelio ir apylinkės centras

Dvarą puošia 8 ha mišraus stiliaus parkas su vyraujančiais geometrinio išplanavimo elementais – parteriu bei atskiras pastatų grupes jungiančiomis alėjomis. Šalia rūmų yra nedidelis tvenkinys, prie kurio šliejasi peizažinė parko dalis. Per parką teka Juostos upė, ankstesniais laikais buvusi užtvenkta, iki šiol likęs „beždžionių tiltas“ per ją.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Raguvėlės dvaras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Raguvėlės dvaras

Raguvėlės dvaras, išskyrus laiką kai buvo sovietiniais laikais nacionalizuotas, priklausė garsiai Lietuvoje Komarų giminei, kurios dėka plėtėsi miestelis, jų rūpesčiu pastatyta ir Raguvėlės Šv. diakono Stepono bažnyčia.

Pasak dvarą parduodančios nekilnojamojo turto agentūros „Baltic Sotheby's International Realty Lithuania“ brokerės Kristinos Marčiulevičienės, dvaro sodyba – tai didžiulis potencialas ne tik įkuriant išskirtinę rezidenciją, bet ir turizmo kompleksą, ekologišką ūkį, galima plėtoti bitininkystės, sodininkystės veiklas, išnaudoti žirgyno, bravoro bei kitus statinius. Pastatų gausa leidžia įkurti ne tik rekreacijos, bet ir edukacijos, gydymo – slaugos įstaigas.

Asmeninio arch. nuotr./Kristina Marciulevičienė
Asmeninio arch. nuotr./Kristina Marciulevičienė

Vizija nulems ateitį

Nors Raguvėlės dvaro komplekso pastatai išlikę, buvo prižiūrimi, o kai kurie jų ir šiandien tinkami gyventi, tačiau, – neslepia NT brokerė, – norint prikelti visą dvarą naujam gyvenimui reikėtų nemažų investicijų, kurių dydis priklausytų nuo vizijos, kurią ketinama įgyvendinti dvare ir nuo to, kuriuos ir kiek pastatų norima restauruoti, kadangi jų būklė skirtinga. Be abejo, sprendimų yra, galima dvarvietę atkūrinėti, suteikti estinį vaizdą pašiurusiems pastatams, kurti komfortiškas erdves pastatų viduje palaipsniui.

„Dvaras įsikūręs bemaž Lietuvos centre, patogiai pasiekiamas tiek iš Panevėžio, tiek iš Anykščių, pastatai erdviai įsikomponavę dvaro parke, tad galimos įvairios dvaro vystymo perspektyvos, priklausomai kokią kryptį investuotojas ar dvarą įsigijęs naujasis šeimininkas pasirinks“, – teigia K.Marčiulevičienė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Raguvėlės dvaras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Raguvėlės dvaras

Išsamiau susipažinti su parduodamu Raguvėlės dvaru galima NT portale Aruodas.lt paspaudus šią nuorodą.

Didingos ir autentiško dovanos šalies kultūrai ir istorijai

Didingi, autentiški istoriniai rūmai visada patraukia akį. Lietuvoje yra pavyzdžių, kaip atkurtos dvarvietės tampa rekreacijos, pramogų, edukacijos, kultūros sklaidos centrais, pritraukiančiais lankytojus iš visos Lietuvos, netgi naujai keičiančiais vietovės perspektyvas.

Dvaro įsigijimas gali būti dovana sau ir savo idėjoms, dovana artimiesiems ar visai giminei. Tačiau rūpestis dvaru, jo atkūrimas ir išsaugojimas visada tampa dovana ir visos šalies istorijai bei kultūrai, nes šalia dvarų kūrėsi miesteliai, pro juos vedė keliai, augo šalies ekonominė ir socialinė gerovė – visa tai sudaro fundamentą dabartinės Lietuvos, kuri, todėl, kad turi savo istoriją, turi ir savo ateitį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis