Lankomiausias šalies nekilnojamojo turto (NT) portalas Aruodas.lt skaičiuoja, kad augo susidomėjimas namais, sodybomis bei sklypais.
Nejaugi pastarąjį dešimtmetį akceleraciją įgavęs sodybų tuštėjimo metas baigiasi? Panašu, kad taip. Bent jau ežerų skalaujamose, miškų apsuptose šalies vietose. Jose pagreitį įgauna nuosavo žemės sklypo – tuščio, su sodo nameliu ar sodyba – paieškos.
Juolab kad nekilnojamojo turto (NT) objektų kainos tose vietose pastebimai skiriasi nuo rinkos Lietuvos didmiesčiuose diktuojamų.
Ieškodami ramybės oazės, lankomiausiame NT portale Aruodas.lt galite peržiūrėti šiuo metu siūlomus variantus.
Geriausia valiuta – ne Arkties ledai, o sodyba pamiškėje
„Sovietmečiu buvome fenomenalūs, kadangi, palyginus su kitomis valstybėmis, vienam Lietuvos gyventojui tekdavo daugiausia sodų. Sodo namelis su laiku transformavosi į sodybą. Ir staiga pokytis – paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį sodybas dergė: nepirk, ne investicija, o blogis, vargas, purvas, darbas, erkės. Atrodė, kad geriau investuoti į Arkties ledus Šiaurės ašigalyje, bet ne į sodybą.
Kodėl renkamės užsienietišką investiciją negerbdami Lietuvos? Kai paleidi valdyti savo pinigus kitam, pats jų nebekontroliuoji, o nieko nėra geriau negu matyti savo pinigus. Tad tvarkinga sodyba kaip buvo gera valiuta, taip ir liko. Ji tapo daugiafunkce: darbo ir gyvenamąja, poilsio, ieškojimo, kūrybinės veiklos vieta“, – tikina NT bendrovės „Namudė“ įkūrėjas ir vadovas Alvydas Boguševičius.
Pagal kišenę: ekonominės klasės arba premium
15min pašnekovo atstovaujama bendrovė veikia rytų Aukštaitijoje – Utenos, Molėtų, Švenčionių, Ignalinos bei Zarasų rajonuose. Juose esančių sodybų ir sodybviečių kainų svyravimas – įspūdingas: už objektus prašoma nuo 2–4 tūkst. iki daugiau nei 300 tūkst. eurų.
„Įsigijęs pigiausią pirkinį, gausi šiek tiek žemės, apgriuvusį namą. Bus elektros laidas, obelis, koks nors privažiavimas, dokumentai. Rokiškio-Kupiškio rajone už tokią sumą galima atrasti normalų namą su langais ir durimis. Brangiausi, aišku, modernūs, naujos statybos namai pušyne su pirtimi ant didelio ežero pakrantės“, – apibendrina A.Boguševičius, kurio siūlomą asortimentą apžvelgti galite spustelėję šią portalo Aruodas.lt nuorodą.
Pavargę nuo didmiesčio, realizuoja atidėtas svajones
„Labai stiprūs emociškai, išsiilgę vienumos nori vienkiemių. Kitiems, ypač jaunajai kartai, reikia tik gyvenvietės. Jie – kaip medžiai miške: susigyvena vienas kitą paremdami. Juk mišką iškirtus, likusius pavienius medžius vėjas tiesiog išlaužo. Paklausūs bažnytkaimiai, gyvenvietės, jeigu šalia nėra didelių pastatų, gamyklų, didžiulių ūkininkų žemių masyvų“, – pasakoja A.Boguševičius.
Įsigijęs pigiausią pirkinį, gausi šiek tiek žemės, apgriuvusį namą. Bus elektros laidas, obelis, koks nors privažiavimas, dokumentai.
NT srities ekspertas įsitikinęs, kad visuotinis karantinas stipriai prisidėjo prie vis augančios aukštaitiškų deimantų – sodybų ir sodybviečių paežerėse, paupiuose ir pamiškėse – paklausos, kuria domisi skirtingi pirkėjų segmentai:
„Žmogus galvoti pradeda tada, kai susiduria su problema. Tie, kurie ilgai svarstė apie sodybos pirkimą, dažniausiai – 45–55 metų amžiaus, karantino metu su pavydu stebėjo, kaip jų draugai džiaugiasi laisve sodybose. Šio segmento žmonės įprastai būna susitaupę pinigų, tad karantinas paskatino juos investuoti į NT. Kita grupė klientų – daugmaž 30–40 metų amžiaus miestiečiai tėvai su vaikais, kurie labai nori gamtos ir „dūsta“ butuose. Programuotojai, vadybininkai, vertėjai, architektai, susiorganizuojantys taip, kad galėtų dirbti per atstumą.“
Sujudo buvę emigrantai ir gyvenimą iš naujo pradedantieji
Pasak trisdešimties metų veiklos NT srityje patirtį turinčio verslininko, būstus regionuose ilgai nesiderėdami intensyviai dalijasi iš emigracijos į Lietuvą sugrįžtantys gyventi tautiečiai.
„Įsikuria aplink Molėtus, Anykščius, Uteną. Užsidirbę pinigų užsienyje, nori gyventi laisviau, arti gamtos, bet tuo pačiu – ne pernelyg nutolę nuo regiono centro, kad į mokyklą patogiai vežiotų vaikus. Įprastai renkasi sodybas su daug žemės – kalbame apie 13–15 ha. Įveisia šilauogyną, augina danielius arba alpakas, – pasakoja A.Boguševičius. – Kaimiškąsias vietoves atranda ir gyvenimą iš naujo pradėti bandantys žmonės. Man tai primena 1995-ųjų metų bangą, kuomet miesto žmonės kėlėsi į kaimą ir nėrė į žemės ūkį. Šiuolaikinius naujakurius skatina dar ir Europos Sąjungos paramos.“
Atrodė, kad geriau investuoti į Arkties ledus Šiaurės ašigalyje, bet ne į sodybą.
Bendrovės „Namudė“ įkūrėjas ir vadovas išskiria dar vieną besiplečiantį ramybės oazės gamtoje ieškančiųjų segmentą. Tai – sunkias ligas įveikę, nuo miesto bruzdesio pavargę žmonės.
„Tai, kad sveikatos problemų turintys žmonės keliasi gyventi atokiau, į gamtą prie miškų, ežerų ar upių, manęs absoliučiai nestebina. Pasidalinsiu Japonijos pavyzdžiu: technologiškiausia pasaulyje šalis, viena labiausiai apgyvendintų ir turinti apie 70 proc. miško šalies teritorijoje. Miškingos vietos pridėtinę vertę kuria labai stipriai – tai yra ir mūsų, lietuvių, šaknyse. Sąlytį su gamta turintis žmogus „išplatinamas“, jis patiria didesnį dvasinį pasitenkinimą, turi daugiau įspūdžių ir savasties. Aišku, tai įvyksta ne per vieną dieną – ilgainiui. Kodėl NT objektai Vilniaus Nemenčinės plente, Verkiuose, Žvėryne – brangesni? Todėl, kad šalia miško“, – pabrėžia A.Boguševičius.
Pamiškė – geriau už paežerę?
NT srities specialistas taip pat pastebi, kad nebe paežerėmis, o būtent pamiškėmis pastaruoju metu labiau domisi pirkėjai:
„Ežeras – tarsi „brendas“: pagamina kainą, bet ne visada kokybę. Ežeras džiugina tik du mėnesius metuose – birželį ir liepą. Rugpjūtį jau ruošiasi rudeniui, tampa nejaukus, o žiemą paežerė apskritai neegzistuoja. Galiu pasakyti iš savo patirties: prie mano pirties, visai šalia ežero, pavasarėjant temperatūra būna 7°C, o kieme, už maždaug 120 metrų – jau 11–12°C.
Kitas aspektas – įsigyjate sodybą prie Bebrusų ežero už bemaž 300 tūkstančių eurų, ir aplink stovi dar 30 sodybų. Ką tai reiškia? Savaitgaliais – nuolatinė garsų kakofonija: vienas žolę pjauna, pas kitą atvyko draugai, garsiai groja muzika, pas trečią dūksta ir triukšmauja vaikai. Galiausiai suprantate, kad būstas prestižinėje vietoje – ir brangus, ir prabangus, bet sodyba pamiškės vienkiemyje atrodo gerokai nuostabesnė. Miškas – visiems metų laikams, turi savo dvasią, o tvenkinį išsikasti gali gyvendamas bet kur.“
Svarbiausia – rinktis pagal savo kišenę
Bendrovės „Namudė“ įkūrėjas ir vadovas įsitikinęs, kad pandemijos laikotarpis visapusiškai pakeis vartotojų įpročius – pradedant nuosavo žemės lopinėlio vertinimu, baigiant tikslesniais finansiniais skaičiavimais ir svarstymais.
„Įsigysime tuos daiktus, kurių mums tikrai reikia, ir, svarbiausia, kurių kokybė ir kaina turi normalų santykį. Pagrindinis dalykas, perkant sodybą, išsirinkti tokią, kuri nebūtų „per sunki“, nes jeigu ji ne pagal kišenę, taps rūpesčiu. Sunkus pirkinys gali būti ant ežero pakrantės ar arti Vilniaus. Visuomet sakau, kad geriau pigesnė, mažiau įpareigojanti, nesukelianti perteklinio įsiskolinimo. Sodyba turi traukti kaip mūza ir atitikti poreikius bei hobius. Ji lieka ir materialiai, ir emociškai: savaitgaliais pjaunama žolė, paukštis, bitė kieme, voratinklis su rasos lašeliais, pastebėtas paryčiais. Žmogus geriausiai prisimena tas akimirkas, kai jautė diskomfortą, kad ir už kalnieriaus bėgantį lietų“, – neabejoja A.Boguševičius.
Kainų kritimo laukimas – nepagrįstas lūkestis?
Pernelyg delsiančius interesantus 15min pašnekovas perspėja, jog NT rinkoje regionuose kainų kritimo tikėtis būtų naivu:
„Didžiosios sodybos, dabar kainuojančios 200–300 tūkst. eurų, nebrangs. Tačiau mažesnių objektų kainos tikrai kils. Jeigu sodyba šiuo metu kainuoja 25 tūkst. eurų, vadinasi, ji brangs iki 45 tūkst. eurų. Jeigu dabar prašoma 45 tūkst. eurų, vėliau pirkinį įkainos 65 tūkst. eurų. Arba tų sodybų tiesiog nebebus. Būtent tada, kai didelio pasirinkimo rinkoje nebebus, dar neparduotų objektų kainos ir dvigubės. O tai įvyks greitai. Pasiūla nyksta, nes pagaliau vyresnio amžiaus žmonėms jų vaikai, anūkai sako: „Neparduokit, palikit“. Įvertinome laisvę, gamtą, sveikatą.“
Kokias sodybas įsigyti siūloma šiuo metu, apžiūrėti galite portale Aruodas.lt pagal šią nuorodą.
Pajūrio ir kurortų paieškos nuveda į Zarasus
NT objektų kainų kritimas neprognozuojamas ir kaimyniniame, investuotojus vis labiau dominančiame Zarasų rajone.
„Jau kelerius metus vilniečiai ir kauniečiai, rinkdamiesi tarp pajūrio ir kitų kurortų – Druskininkų, Birštono – galiausiai atranda Zarasus. Susidomėjimas šio miesto bei aplink esančių kaimiškų vietovių sodybomis ir gyvenamaisiais namais išties juntamas. Taip, šuoliai nėra tokie įspūdingi, kad matuotume juos kartais, tačiau tendencija džiugina.
Priežastis paprasta – kaimo sodybų kainos žemesnės ir gerokai patrauklesnės lyginant su anksčiau išreklamuotais ir jau apgyvendintais regionais, o gamta – įspūdinga. Dėl tos pačios priežasties potencialo kainoms kristi nelabai ir yra. Pardavėjai mūsų regione ir taip išlaiko jas pakankamai žemas“, – gimtuosius kraštus pristato Zarasų NT bendrovės „Adomus“ vadovas Ernestas Jurevičius.
Padoresniam pirkiniui – 15–20 tūkst. eurų
Zarasų rajone remontuotiną sodybą ar gyvenamąjį namą kaimo vietovėje dar įmanoma nusipirkti už 5 tūkst. eurų. Tiesa, toks pirkinys reikalaus nemažų investicijų, greičiausiai nebus šalia vandens telkinio.
Tuo tarpu sodybą šalia ežero ar upės galima įsigyti nuo 15–20 tūkst. eurų.
Manau, kad karantinas davė postūmį lietuviams pradėti svarstyti alternatyvas – vietoje trumpalaikių kelionių į užsienį rinktis ilgalaikę vertę turinčio turto įsigijimą Lietuvoje.
Pasak 15min pašnekovo E.Jurevičiaus, pasitaiko pirkėjų, kurie į antruosius namus investuoti pasiryžta ir daugiau kaip 100 tūkst. eurų.
„Iš esmės, investuojant Zarasų rajone reikėtų galvoti apie 20–40 tūkstančių eurų, jeigu norite įsigyti rimtesnį pirkinį. Objektais, parduodamais tokiomis kainomis, dažniausiai ir domimasi. Žinoma, paklausiausios sodybos – gerai privažiuojamose vietose, su vandentiekiu, nuotekomis“, – pastebi E.Jurevičius.
Šiame regione parduodamų objektų skelbimus galite apžiūrėti pagal šią lankomiausio šalies NT skelbimų portalo Aruodas.lt nuorodą.
Toliau nuo Vilniaus – šalia Daugpilio
„Zarasai yra neatrastas perlas, kaip kažkada įvardino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius. Turime daugiau nei 300 ežerų, rajonas kasmet tik gražėja. Ir jeigu prieš kelerius metus mūsų siūlomais objektais dažniausiai susigundydavo buvę emigrantai, pastaraisiais mėnesiais rinka pateikia staigmenų. Netyla skambučiai iš vilniečių, kauniečių, kurie gyvena butuose, bet labai nori antrųjų šeimos namų būtent Zarasų rajone.
Kartais skaičiuojama, kad Zarasai smarkiai nutolę nuo didžiųjų Lietuvos miestų, bet, kita vertus, mus ir antrą pagal dydį Latvijos miestą Daugpilį skiria vos 25 kilometrai“, – pasakoja E.Jurevičius.
Investuos ne į atostogas, o vasarnamius?
Pasak NT srities specialisto, yra keli aspektai, labiausiai rūpintys pirkėjams. Vienas iš jų – saugumas, skatinantis rinktis būstus gyvenvietėse. Susidraugavę su kaimynais, šiems priežiūrą ir palieka naujakuriai, išvykstantys atgal į didmiesčius.
Tiesa, ne mažiau svarbus ir žemės sklypo dydis, kurio pirkėjai ieško pradedant nuo 30 arų.
„Zarasų kraštą atranda didmiesčių gyventojai, ypač vilniečiai, vasaromis laiką leidžiantys sodybose. Didžioji dauguma sodybos aplink Zarasus ieško kaip antrojo šeimos būsto, kartais su perspektyva kada nors persikraustyti gyventi. Jau yra žinomų atvejų, kuomet mūsų klientai išnuomojo arba pardavė savo butus Vilniuje ir liko dirbti nuotoliniu būdu gamtos apsuptyje. Įsikūrė netoli ežero, atsivežė jachtą, buriuoja, puikiausiai dirba nuotoliniu būdu. Manau, kad karantinas davė postūmį lietuviams pradėti svarstyti alternatyvas – vietoje trumpalaikių kelionių į užsienį rinktis ilgalaikę vertę turinčio turto įsigijimą Lietuvoje“, – pastebi NT bendrovės „Adomus“ įkūrėjas ir vadovas E.Jurevičius.
Sodo nameliai ir sklypai taip pat gundo
15min pašnekovas pastebi, kad paklausios ne vien naujesnės ar senesnės sodybos gamtoje, bet ir nedideli sodo nameliai:
„Turėjau vilnietę klientę, kuriai patiko sodo namelis skelbime. Atvyko autobusu, apžiūrėjo, nusprendė įsigyti. Kitą kartą vėl atvažiavo autobusu, atsivežė pinigus, sudarė sandorį pas notarą. Turi dabar moteris vasarnamį Zarasų rajone. O su sklypais yra taip – kuo arčiau ežero, tuo labiau domisi. Pradžioje ketina įsirengti laikiną vasarnamį, o po kelerių metų – ir namo statybas pradėti.
Galų gale, nutinka taip, kad žmogus, pradžioje domėjęsis vienu objektu, įsigyja kitą, jo poreikiams tinkantį kur kas labiau, todėl labai naudinga pabendrauti su savo srities specialistais – brokeriais. Už konsultaciją pinigų tikrai neimame, bet turime daug naudingų patarimų“, – akcentuoja NT bendrovės „Adomus“ įkūrėjas ir vadovas E.Jurevičius.
Apžiūrėti parduodamus sodo namus ar sodybas galite lankomiausiame šalies nekilnojamojo turto (NT) skelbimų portale Aruodas.lt, paspaudę šią nuorodą.
