„Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė kvadratinio metro kaina šių metų lapkritį Vilniuje krito 3 Eur/kv. m (arba 0,1 proc.) ir siekė 2543 eurus.
„Smarkiai smuktelėjęs būsto rinkos aktyvumas pastebimai sumažino rinkos dalyvių lūkesčius dėl kainų augimo trumpuoju laikotarpiu, todėl šiuo metu rinkoje vyrauja arba stabilių, arba neigiamų kainų raidos lūkesčiai“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pasak jo, tebesitęsiantis rinkos aktyvumo smukimas plečia pesimistines nuotaikas rinkoje ir prielaidų pastebimam būsto rinkos atsigavimui nematyti.
„Todėl, bent jau artimiausią pusmetį, galime fiksuoti realius neigiamus kainų pokyčius, kuomet tas pats būstas jau yra parduodamas pigiau nei anksčiau. Šių metų lapkričio mėnesio kainų pokyčiai rodo, kad spartaus kainų augimo periodas baigėsi ir jau tam tikruose šalies regionuose po ilgesnės pertraukos pradedami fiksuoti nedideli neigiami butų pardavimo kainų pokyčiai“, – sako R.Reginis.
Visgi ekspertas pabrėžia, kad kainų raidos prasme būsto rinka dar neįžengė į neigiamą fazę, kuri pasižymi nuosekliu kainų mažėjimu visuose būsto segmentuose visuose šalies regionuose.
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas antrino, kad toks pokytis – tai „statistinės paklaidos“, kurios gaunamos kainų pokyčius skaičiuojant pagal skirtingas metodikas.
„Turi būti pasikartojimas ne vieną mėnesį, kad vertintume. Ar peraugs į ryškesnį kainų mažėjimą, anksti vertinti. Dabar, žinoma, kainos stabilizuojasi“, – 15min tvirtino jis.
Nors Vilniuje lapkritį kainų pokytis buvo neigiamas, per metus butų kainos sostinėje augo 23,1 proc.
Kaune būtų kainos per metus (2022 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2021 metų lapkričio mėnesiu) augo 17,5 proc., Klaipėdoje – 16,6 proc., Šiauliuose – 16,1 proc. ir Panevėžyje – 16,6 proc.
Kitąmet bus ieškoma aukso vidurio
T.S.Kvainickas anksčiau 15min sakė, kad kitąmet svarbiausia bus rasti „aukso vidurį“ tarp lūkesčių ir galimybių.
„Jei per pusę metų nepavyko parduoti būsto už nustatytą kainą, vadinasi, ji buvo per aukšta ir tuos pusę metų, ir bus per aukšta kitus pusę metų“, – akcentuoja T.S.Kvainickas.
Pasak jo, kuomet kalbama apie galimas kainų korekcijas esant aukštai infliacijai ir pablogėjusioms skolinimosi sąlygoms, tikėtina, kad jos įvyks, ypač tų objektų, kurių kainos nepatrauklios buvo dar ir iki šiol.
„Tik svarbu suprasti skirtumą tarp pavienių objektų bei projektų. Projektas nėra skirtas parduoti per vieną dieną, bet jei per pusmetį neparduodamas nė vienas butas, tai irgi yra signalas“, – teigia T.S.Kvainickas.
Interneto skelbimuose kainos mažėja jau 4 mėnesius
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas feisbuke pastebėjo, kad NT kainos Vilniuje mažėja pirmą kartą nuo 2018 metų vasario.
„Šiandien „Ober-Haus“ paskelbė, kad lapkritį, pirmą kartą nuo 2018 metų vasario, mėnesinis vidutinės būsto kainos Vilniuje pokytis buvo neigiamas. Šis „Ober-Haus“ butų kainų indeksas yra vienas iš geriausių operatyviai parodantis realų kainų pokytį, todėl nuo kalbų ir indikacijų apie pradedančias mažėti būsto kainas sostinėje jau pereiname prie skaitinių įrodymų.
Lapkritį mėnesinis kainų nuosmukis buvo minimalus (tiesa, metinis pokytis buvo dar +23 proc.), pažiūrėsime, kiek korekcijos tempas įsibėgės pirmais kitų metų mėnesiais. Aruodas.lt vidutinė skelbimų kaina keturis iš eilės mėnesių krinta ir rodo mažėjantį pardavėjų apetitą“.
Vidutinė kvadratinio metro kaina šių metų lapkritį Vilniuje, „Ober-Haus“ duomenimis, sudarė 2543 eurus (-3 eurus/kv. m) ir 1606 euro (-1 eurą/kv. m) Klaipėdoje. Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje lapkričio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1 proc., 0,7 proc. ir 0,3 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1693 eurų (+1 euru/kv. m), 1074 eurų (+8 eurais/kv. m) ir 1057 eurų (+3 eurais/kv. m).
