Pasak „Medeinės parkai“ vadovo K. Kuoro, riba tarp žaliųjų zonų lauke ir viduje po truputį tirpsta, o ateityje šios erdvės tik dar labiau artės viena prie kitos. „Jei anksčiau želdinimas apėmė tik parkus, skverus ar alėjas, dabar ieškoma būdų apželdinti augmenija tiek namų balkonus, tiek stogus, tiek ir sienas“, – kalbėjo jis.
Užsienyje tai – jau įprasta praktika, ypač didelėse įmonėse. Naujausi „Apple“, „Google“ ir „Amazon“ kompleksai pasižymi viena bendra savybe: juose stengiamasi kurti tokias erdves, kuriose medžiai būtų ne tik lauke, bet ir uždaruose kompleksuose ar net interjere – visur, kur randama vietos. Ir tai ne tik Vakarų praktika, be galo įdomių pavyzdžių galime rasti ir tokiose Azijos šalyse, kaip Singapūras ar Japonija.
Tiesą sakant, pavyzdžių labai toli ieškoti nereikia – po truputį ši tendencija ateina ir į Lietuvą. Kaip atrodo vertikalaus želdinimas, galime pamatyti ir Kairėnuose, Vilniaus Universiteto botanikos sode.
„Praėjusiais metais užbaigtos administracijos ir laboratorijų pastato kolonos yra kaip tik toks pavyzdys. Reiktų pabrėžti, kad tai nėra vijokliai, o pačios kolonos, sukurtos iš žemės ir tinklo. Tai atrodo išties įspūdingai, nors technologija yra labai paprasta. Tokį sprendimą įgyvendinti tikrai nėra sunku, o pastatą išties puošia“, - pasakojo Kęstutis Kuoras.
Svarbiausia – teisingas augalų derinimas
Reiktų paminėti ir tai, kad vis populiariau kartu sodinti ne vienos, o skirtingų rūšių augalus. Tai daroma ne šiaip sau: tokiu būdu gaunama ne tik estetine, bet ir praktinė nauda, o kartu – išvengiama daugybės pavieniui augančių augalų problemų.
„Problemos dažniausiai kyla su žmogaus sodintais miškais ir žaliaisiais plotais, kuriuose auga vienos rūšies augalai. Tokie plotai dažniau nukenčia nuo gamtos stichijų, tarp jų gali įsiveisti įvairūs kenkėjai, kurie gamtoje paprastai didesnių problemų nesukelia. Be to, tokių augalų priežiūra tampa labai imli laikui, tenka įdėti daug žmogaus darbo, ir tai tampa labai brangiu dalyku. Tačiau susodinus įvairius augalus ir tinkamai juos suderinus, jų priežiūra tampa beveik tokia pat, kaip gamtoje. O miško prižiūrėti juk beveik nereikia“, - pasakojo K.Kuoras.
Kaip pagrindinę augalų derinimo taisyklę K. Kuoras pataria nedaryti to, ko negalėtų natūraliai būti gamtoje: „Tie medžiai ir augalai, kurie geba natūraliai gamtoje augti kartu, dažniausiai tinka ir miesto želdinimui. Gamtoje medžiai retai auga atskirai, tad ir mieste praktiškai visi geriau augs kartu.
„Įdomi augalų savybė yra ta, kad kiekvienas jų turi savą būdą apsisaugoti. Vieni geriau atbaido vienus kenkėjus, kiti – kitus, treti turi natūralų atsparumą ligoms ir t.t. Todėl šalia esantys augalai gauna tą pačią apsaugą. Tuo tarpu pavieniai medžiai skursta ir dažnai jų gyvavimo laikas būna trumpesnis, o užpuolus kenkėjams jie tampa neatsparūs, jų priežiūra reikalauja daug darbo“, - vardino pašnekovas.
„Medeinės parkai“ vadovas pataria atkreipti dėmesį ir į sodinimo tankumą: „Sodindami medžius kartu išlošiame ne tik kokybės bei priežiūros, bet ir estetine prasme – skirtingi augalai žydi skirtingu laiku. Lietuvos miškuose augantys medžiai nė vienas su kitais nesipjauna ir kuo didesnė įvairovė, tuo jiems bus geriau, kuo jų daugiau, tuo geriau. Galiausiai, juk medžiai yra miškų, o ne pievų ir lygumų augalai.“
Naujiena Lietuvoje – kilnojami medžiai
Dar vienas pastaruoju metu populiarėjantis želdinimo būdas – medžiai konteineriuose. Konteinerio tipo elementai, tokie kaip nedideli medeliai vazonuose ar gėlės plombose, Lietuvoje jau gana įprasti, tačiau didesni medžiai konteineriuose, pasak K.Kuoro, mūsų šalyje yra kol kas gana retas vaizdas.
„Vakaruose tai populiarus ir dažnai taikomas būdas, nes miestai plečiasi itin greit ir kartais vos pasodinus medžius, norint platinti kelius arba tiesti komunikacijas, tenka kelti juos kažkur kitur ar net pašalinti. Juk kai kurie medžiai gali gyvuoti tūkstantį ir daugiau metų, o miestai per tiek laiko keičiasi daugybę kartų“, – kalbėjo pašnekovas.
Vis dėlto, K.Kuoras pastebi džiugią tendenciją, jog tiek savivaldybės, tiek statybų bendrovės, tiek ir patys gyventojai tampa vis aktyvesni ieškant būdų išsaugoti medžius. Jei anksčiau medžiai būdavo paprasčiausiai išpjaunami, šiandien subrendusius medžius vis dažniau stengiamasi išsaugoti persodinant.
Tuo tarpu medžiai konteineriuose yra kaip tik ta naujovė, kurią taikant, dėl to sukti galvos nereikia. Vienas naujausių „Medeinės parkai“ projektų yra planas pasodinti keliasdešimt tokių medžių Vilniaus Stoties rajone. „Ketiname pasodinti apie 30 pušų ir laikui bėgant jas formuoti, panašiai kaip bonsus. Tai bus savotiškas meno kūrinys, kuriuo ketiname papuošti miestą“, – ateities planais dalijosi Kęstutis Kuoras.
