Atsakė, kaip karo grėsmė veikia būsto rinką Lietuvoje: „Į rinkos laužą bus šliūkštelta žibalo“

Galima karo grėsmė veiks ir būsto rinką Lietuvoje - iki 2027 m. į Lietuvą ketina atvykti ne 5 tūkst. vokiečių karių, tačiau ir jų šeimos nariai bei lydintys asmenys. Jų prioritetas veikiausiai tikrai nebus pats pigiausias būstas - tad kaip verslas turėtų tam pasiruošti?
Nekilnojamasis turtas
Daugiabučiai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Vokiečių brigados karių ir jų šeimos narių atvykimas Lietuvai bus reikšmingas įvykis ne tik geopolitine, tačiau ir finansine prasme.

„Luminor“ banko organizuotoje konferencijoje NT rinka 2024: pirkti, parduoti ar laukti?" banko „Luminor“ ekonomistas Ž.Mauricas, pažymėjo, kad verslui tam teks ruoštis.

„Tai bus iki penkių tūkstančių asmenų su šeimomis ir jiems reikės būsto. Jau dabar diskutuojama, kur tiek apgyvendinti. Į nuomos rinkos įkaitusios ugnies laužą gali būti šliūkštelta žibalo. Panašią situaciją turėjome prasidėjus Rusijos karinei invazijai, kai nuomos kainos išaugo, nes į Lietuvą atvyko daug pabėgėlių“, – kalbėjo ekonomistas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Žygimantas Mauricas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Žygimantas Mauricas

Anot jo, jei į Lietuvą atvykus minėtai brigadai, vėl nuomos kainos kils, o EURIBOR mažės, gyventojai bus verčiami išeiti iš nuomos rinkos ir įsigyti savo būstą.

Paklaustas, kaip galimo karo su Rusija grėsmė veikia NT rinką Lietuvoje, Ž.Mauricas teigė manantis, kad didelio poveikio nėra arba jis kol kas nematomas.

„Užsienio investuotojų baimės akys didesnės, nei vietos investuotojų. Vietos investuotojai, turint minty neeilinę situaciją, net labai aktyvūs. Kalbant apie gyvenamojo būsto rinką dominuoja vietos investuotojai. Investicinių sandorių – antro, trečio – būsto sandorių pakankamai daug. Karo vieni labai bijo, kiti nebijo. Tokio labai labai reikšmingo poveikio bendroje rinkoje nėra. Galbūt jis gali būti didesnis, bet jis priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, nuo kitų įvykių, pavyzdžiui, rinkimų JAV“, – teigė Ž.Mauricas.

Jam antrino ir kitas šios konferencijos dalyvis, „Ober-haus“ Rinkos tyrimų vadovas Raimondas Reginis.

„Verslui reikia ruoštis, jei būtų didesnis sujudimas. Jei nepasiūlysime pakankamai būsto, rinka išsibalansuos: tuomet auga nuoma, iš paskos kartu auga būsto pardavimo kainos“, – aiškino R.Reginis.

Perka tik tie, kuriems būtina

Šiuo metu Lietuvos būsto rinkoje pasiektas dugnas – būstą perka tie, kuriems jo išties labai reikia.

„Įsigyja, jei yra šeimos pagausėjimas ar leidžia finansinės galimybės. Dalis, žinoma, atsisako svarstyti būsto įsigijimą, kadangi negali finansiškai. Atsitraukė ir dalis investuojančių. Bet rinka nėra sustojusi, ji sulėtėjo ketvirtadaliu, jei lygintume nuo 2021 m.“, – dabartinę situaciją būsto rinkoje apžvelgė „Ober-haus“ Rinkos tyrimų vadovas Raimondas Reginis.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Raimondas Reginis
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Raimondas Reginis

Pasak jo, tiems, kuriems būstą įsigyti neskubu, t.y. tie, kurie jau turi po vieną ar kelis butus, tiesiog laukia tinkamo momento. Pasak R.Reginio, įį ištaikę griebia patrauklų pasiūlymą, ypač tie, kurie turi savų lėšų tam padaryti.

Kaip pastebėjo R.Reginis, paskolos Lietuvos bankuose palyginti su praėjusiais metais išduodamos penktadaliu rečiau.

„Luminor“ vyr. ekonomistas, dr. Žygimantas Mauricas antrino, kad eurozonoje bendrai sumažėjusios išduodamų paskolų sumos.

„Kritimas siekia net iki 50 proc. Vokietijoje, pavyzdžiui. Estijoje taip pat yra ženklesnis kritimas. Lietuva atrodo santykinai geriau, nei kad eurozonos vidurkis. Kritimas apie 20 proc.“, – kalbėjo ekonomistas.

Pasak jo, būstas Lietuvoje brangokas ir tai, jo nuomone, stabdo būsto rinkos atsigavimą.

„5-10 proc. korekcija būtų buvusi sveika, būtų įliejusi aktyvumo, bet statybų kaštai ne visada leidžia tai daryti“, – svarstė Ž.Mauricas.

R.Reginis tęsė pastebėdamas, kad Lietuvoje matoma neigiama tendencija Vilniuje ir Kaune.

„Šiemet daugiabučių šiuose didmiesčiuose bus pastatyta 40 proc. mažiau. Ženklus sulėtėjimas, bet jis pakankamai logiškas, kadangi plėtotojai pastaruosius dvejus metus negalėjo pasigirti didesniais pardavimų rodikliais ir pristabdė statybų apimtis. Neigiama žinia potencialiems pirkėjams ta, kad būsto pasirinkimas bus skurdesnis. Ypač tai negera žinia, jei metų gale fiksuotume spartesnį rinkos atsigavimą, galėtume susidurti su pasiūlos trūkumu. Išpirks likučius ir turėsime išbalansuotą rinką, kai trūks būsto“, – kalbėjo R.Reginis.

Anot jo, sveikiausia būtų jei paklausa atsigautų pamažu, nuosekliai, tuomet verslui lengviau prisitaikyti – pateikti rinkai būsto tiek, kiek reikia.

Patarimas pirkėjams

Tad kaip šiame kontekste elgtis potencialiems būsto pirkėjams?

Ž.Maurico teigimu, nereikia daryti per staigių judesių, neverta investuoti turimų pinigų ir į vieną šaltinį.

„Nebūtinai investuoti į NT. Galima trumpuoju laiku investuoti į akcijų biržas, yra tarpusavio skolinimasis. Kam trumpuoju laikotarpiu eiti į NT, jei yra alternatyvų, ypač kai pinigai pabrangę?“, – tą patį klausimą kėlė ir R.Reginis.

Jis teigė, kad pardavėjams artimiausiu metu teks suvokti, kad už aukščiausią kainą parduoti būstą nepavyks ir gali tekti nuleisti kartelę.

„O pirkėjams gera naujiena ta, kad yra gerų variantų, kurie parduodami ir žemesne nei vidutine rinkos kaina. Bet jūs turite reaguoti iš karto, nes tokie pasiūlymai iškart nuperkami. Turintys nuosavų lėšų šia situacija naudojasi. Jei ieškote pirmo būsto, suradę gerą variantą, nedelskite“, – patarė R.Reginis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis