„Siekis turėti nuosavą būstą yra labai stipriai įsišaknijęs tarp Lietuvos gyventojų. Pirmuosius savarankiško gyvenimo metus žengiantys jaunuoliai jau tvirtina, kad jiems labai svarbu turėti nuosavą būstą, ir šis troškimas su amžiumi stiprėja. Jei 18–20 metų amžiaus grupėje maždaug 3 iš 4 jaunuolių svarbu turėti nuosavą būstą, tai tarp 27–29 metų amžiaus jaunų žmonių taip teigiančių jau 95 proc.“, – duomenis komentuoja „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Pasak jos, jaunimas ne tik svajoja, bet ir imasi veiksmų. „Swedbank“ būsto paskolų duomenys rodo, kad pirmąsias būsto paskolas ima jau 18–22 metų sulaukę jaunuoliai.
Jaunimas neatsilieka nuo vyresnių
„Tarp 18–22 m. amžiaus jaunuolių, turinčių būsto paskolą, dalis nėra didelė, tačiau beveik kas dešimtas būsto paskolos gavėjas yra 22–25 metų amžiaus. Tai patvirtina, kokį stiprų poreikį turėti nuosavą būstą jaučia jaunimas, o, atsiradus galimybei, įsigyja nekilnojamojo turto“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
22–25 metų jaunimas praėjusiais metais sudarė 8 proc. visų „Swedbank“ būsto paskolų gavėjų. Daugiausia būsto paskolų išduota 26–30 ir 31–35 metų amžiaus žmonėms: jie sudarė atitinkamai 29 ir 28 proc. visų būsto paskolų gavėjų.
Įdomu tai, kad pagal 26–30 amžiaus žmonėms išduotas būsto paskolas Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos šalių. Latvijoje šios amžiaus grupės „Swedbank“ būsto paskolų gavėjai praėjusiais metais sudarė – 17 proc., o Estijoje – 19 proc. Viena ryškesnių to priežasčių, pasak J. Bagdanavičiūtės, skirtingos valstybės paramos būstui sistemos. Lietuvoje, kitaip nei Latvijoje ar Estijoje, reikšminga paramos pirmajam būstui įsigyti dalis yra orientuota būtent į jaunas šeimas.
Renkasi pigesnį būstą
Apklausos duomenys rodo, kad renkantis būstą 18–29 amžiaus žmonėms svarbiausia yra jo kaina (85 proc.).
„Swedbank“ būsto paskolų duomenys rodo, kad jaunimas įsigyja pigesnį būstą nei vyresni gyventojai. Tam įtakos turi ir kiek mažesnės finansinės galimybės, ir kiek kitokie būsto poreikiai. Jaunuoliai dažniau renkasi mažesnio ploto butus, rečiau – didesnio ploto būstą ar individualius namus. Tad jei vidutinė būsto paskola mūsų banke yra 100 tūkst. eurų, tai 18–30 metų amžiaus klientų grupėje ji yra net ketvirtadaliu mažesnė – 76 tūkst. eurų“, – pastebi J. Bagdanavičiūtė.
Tiesa, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, jaunuolių Lietuvoje įsigyjamas būstas nėra pigiausias Baltijos šalyse. Lietuvoje 18–30 m. amžiaus grupėje įsigyjamo nekilnojamojo turto kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 1,4 tūkst. eurų, Latvijoje – 1,1 tūkst. eurų, o Estijoje vidutinė jaunimo įsigyjamo būsto kvadratinio metro kaina siekia net 2,1 tūkst. eurų.
Svarbiausia – prekybos centras
Kalbant apie reikalavimus infrastruktūrai, didžiajai daliai – net 73 proc. – apklausos dalyvių, renkantis būstą svarbiausia, kad šalia būtų prekybos centras. Šią infrastruktūrą kaip svarbiausią dažniau nurodo didžiųjų miestų ir rajonų centrų gyventojai.
Antroje vietoje pagal svarbą yra viešojo transporto stotelė bei infrastruktūra užtikrinti patogų susisiekimą – tai reikšminga 54 proc. apklausos dalyvių. Patogaus susisiekimo infrastruktūra ypač svarbi 27–29 metų amžiaus didžiųjų miestų gyventojams.
Žaliosios zonos greta namų svarbios 45 proc., darželis ar mokykla – 43 proc., poliklinika – 32 proc. apklaustųjų. Su amžiumi ir atsirandančiais šeiminiais įsipareigojimais minėti infrastruktūros elementai tampa aktualesni, nei jie yra tarp 18–22 metų amžiaus jaunuolių.
