Ketvirtadienį Seimo posėdyje galutinai pritarta Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektui – už balsavo 102 parlamentarai, 2 – prieš, dar 11 susilaikė. Įstatymas įsigalios nuo liepos 1 dienos.
Šiemet biudžete numatytų lėšų suma maža – šiemet jos pakaks 115 šeimų.
15min jau rašė, kad norint gauti paramą, prireiks skaičiuotuvo. Į paramą pretenduojančios jaunos šeimos būstas turės kainuoti 65 procentais mažiau, nei kainuoja brangiausias būstas daugiabučiuose miestų ir savivaldybių centruose. Tad tinka poilsinės sodybos, jei šeimai tai yra pirmasis nuosavas būstas.
Pagal įstatymą bus remiamos tik besiskolinančios jaunos šeimos – nė vienas šeimos narys negali turėti daugiau nei 35 metų. Jauna šeima laikomas ir vienišas asmuo, auginantis vieną ar daugiau vaikų.
15 proc. subsidiją būsto kreditui gautų jauna šeima be vaikų, 20 proc. – šeima, auginanti vieną vaiką, 25 proc. – auginanti du vaikus, o 30 proc. subsidiją gautų šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų.
Subsidijuojami ne didesni nei 87 tūkst. eurų būsto kreditai, tad maksimali galima parama, turint tris vaikus – 26,1 tūkst. eurų, o neturint vaikų – 13 tūkst. eurų. Būstą bus privalu išlaikyti bent 10 metų – kitaip paskatą teks grąžinti, išskyrus išimtį, kai pagausėjusi šeima perka didesnį būstą.
Iki 15 proc. būsto kredito sumos bus galima panaudoti žemės sklypui pirkti. Būstą perkančios šeimos pajamos nebus vertinamos – visos galės gauti paramą.
Tačiau daugiausia skaičiavimų lems tai, ar būstas tinka paramai gauti. Būstas turės būti regione, kur NT kainos yra ne mažiau kaip 65 proc. mažesnės, nei didžiausios būsto daugiabučiuose pastatuose kainos Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Tuos rodiklius skelbia NR registro tvarkytojas. Tame pačiame rajone gali būti zonų, kur NT kainos tiks, o kitose zonose – netiks.
Negalima naudotis paskata perkant NT iš tėvų ar senelių. Jei paskola imama būsto statybai, paskata būtų išmokama tik užbaigus statybą.
Tačiau parama puikiai tiktų įsigyti poilsines sodybas – jei, pvz., šeima gyvena tėvų būste ir nėra NT savininkė, ji galėtų įsigyti sodybą poilsiui rajone kaip „pirmąjį būstą“.
Opozicija nepalaikė tik žodžiais
Seimo salėje įstatymo priėmimo metu išsakyta daug emocingų ir argumentuotų nuomonių – opozicija buvo kritiška. Tačiau balsavimo metu Seimas buvo kaip niekada vieningas palaikydamas naują įstatymą.
Gintarė Skaistė aiškino, kad intencija atrodo gera, tačiau jos išpildymas – ne toks, kokio būtų galima tikėtis.
„Visai valstybei 115 šeimų yra labai mažai ir paskyrus 2 mln. eurų šiemet, rezultato tikėtis būtų sudėtinga, – teigė ji ir pažymėjo, kad Tarptautinių organizacijų rekomendacija – verčiau taikyti mažiau priemonių ir joms skirti daugiau pinigų, taip jų įgyvendinimas tampa efektyvesnis. – Šiuo atveju pasirenkame padrabstyti visiems po truputį ir efekto neturime jokio.“
Ji aiškino, kad verčiau susitelkti į priemones, kurios regionuose didintų darbo užmokestį, užtikrintų kokybiškesnes darbo vietas ir geresnes viešąsias paslaugas.
„Reikėtų stiprinti viešąjį sektorių regionuose, užtikrinti viešąsias paslaugas, ir tai galėtų paskatinti žmones likti regionuose“, – teigė G.Skaistė ir pastebėjo, kad paramos administravimas yra labai sudėtingas.
Mykolas Majauskas teigė nesuprantantis, kokia žinia siunčiama jauniems žmonėms – grįžti į kaimą, kur nėra darbo vietų, nėra mokyklų, uždaromos ligoninės.
„Rajonus paliko 30 proc. žmonių – kur jie prieš tai gyveno? Palėpėje, lauke? Jie gyveno būste. Jūs puikiai suprantate kad rajonuose gyvenantys žmonės turi daug tuščių būstų. Tai, ką jūs siūlote, yra populizmas ir gerai, kad pigus – jūs siūlote paramą tik 118 šeimų“, – sako M.Majauskas.
Simonas Gentvilas abejojo, ar tokia iniciatyva paskatins regionų vystymąsi.
„Viskas, ką mes darome – mes orientuojamės į būsto pirkimą. Jau šiandien galima nemokamai apsigyventi Lietuvos regionuose, mokant tik komunalinius mokesčius. Lietuvoje būsto pirkimas yra sudievintas ir reikėtų ieškoti kitų formų“, – sakė S.Gentvilas.
Jis pastebėjo, kad skatinamos būstą pirkti tos šeimos, kurios galimai jo neįperka arba yra rizikingos imant paskolas.
Jis valstiečiams siūlė įgyvendinti kitą jų programinę nuostatą – taikyti diferencijuotus GPM tarifus regionuose, tai, anot jo, efektyviau veiktų didinant regionų konkurencingumą.
„Užuot skyrę daugiau lėšų jau egzistuojančiam paramos įstatymui, mes teikiame kitą įstatymą. Tai yra ašaros – faktiškai svarstomi du įstatymai, kai lėšų stygius yra jau esamo įstatymo įgyvendinimui “, – abejojo ir Algirdas Sysas.
Lygiagrečiai svarstoma mokesčių reforma, anot jo, dar labiau mažins Vyriausybės galimybes finansuoti viešąsias programas, atlyginimus.
Kritiką tokiai paramai anksčiau išsakė Lietuvos laisvosios rinkos institutas, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, o taip pat ir opozicijoje esančių partijų atstovai.
Projekto aiškinamajame rašte planuojama, kad šiemet subsidijas gautų 115 šeimų, joms reikėtų 2 milijonų eurų. Kitąmet 590 jaunų šeimų galėtų gauti subsidijų už 8,7 milijono eurų – vienai šeimai tektų po 14,8 tūkst. eurų. Panašūs dydžiai planuojami ir vėliau – 2020-aisiais planuojamos 8,1 mln. eurų subsidijos 548-ioms šeimoms.
