Tuo tarpu sostinės pirminėje rinkoje, augant pardavimų skaičiui, jau ne pirmą mėnesį fiksuojamas nežymus suaktyvėjimas. Rinką analizuojantys ekspertai teigia, kad naujų butų kainos jau pradėjo stabilizuotis.
Vilniaus ir Kauno gyvenamojo būsto kainų pokyčius bei tendencijas kas mėnesį analizuoja nuomos su galimybe vėliau būstą išsipirkti paslaugas teikiančios kompanijos „Numai“ analitikai.
Penktadaliu augusios kainos
Vasarį sostinės antrinėje NT rinkoje vidutinė parduoto buto su pilna apdaila kaina buvo apie 136 500 eurų arba 2680 eurų už kv. m. Vidutinis plotas – 51 kv m.
Palyginti su sausio mėnesiu, fiksuotas nereikšmingas kainos didėjimas. Gerokai didesnis skirtumas – 19 proc. kainos augimas – stebėtas nuo atitinkamo laikotarpio pernai, kai vidutinė senos statybos būsto kaina buvo 2255 eurų už kv. m.
Tuo tarpu praėjusį mėnesį Kaune vidutinė parduoto buto su pilna apdaila kaina siekė apie 85 000 eurų (1730 eurų kv. m), plotas – 49 kv. m. Palyginti su Vilniumi, Kauno antrinėje NT rinkoje vidutinė kaina buvo apie 60 proc. mažesnė.
„Jau kelintą mėnesį iš eilės matome, jog antrinės būsto rinkos Vilniuje ir Kaune yra pakankamai stabilios – konkurencija ir kainos pokyčiai seka paskui rinkos lūkesčius, butų kainos yra nuosaikios ir išlaikomas pasiūlos bei paklausos balansas“, – teigia bendrovės „Mano numai“, valdančios prekės ženklą „Numai“, vadovas Aurimas Čiagus.
Įmonės analitikų duomenimis, vidutinė išnuomoto buto kaina sostinėje siekė 500 eurų (11 eurų už kv. m) ir buvo nežymiai mažesnė nei sausį. Vidutinis išnuomoto buto plotas buvo 47 kv. m.
Vasarį Kaune vidutinė išnuomoto NT kaina buvo 20 proc. mažesnė nei Vilniuje ir siekė 400 eurų (9 eurai už kv. m), vidutinis plotas – 46 kv. m.
„Tokios tendencijos nuomos rinkoje neabejotinai turi įtakos gyventojų sprendimams dėl būsto įsigijimo. Jei prieš kelis metus pirkti būstą buvo pigiau nei jį nuomotis, pastaraisiais mėnesiais grįžome į laikotarpį, kai nuomotis būstą Vilniuje yra pigiau nei jį pirkti su banko paskola. Atsargesnę gyventojų elgseną skatina ir augantis EURIBOR. Žinoma, toks palyginimas galimas tik vertinant trumpalaikes išlaidas“, – sako ekspertas.
Abiejuose miestuose – Vilniuje ir Kaune – nuomos pajamingumas mažėjo dėl augusių būsto kainų ir siekė atitinkamai 4,4 proc. ir 5,65 proc.
Pirminėje Vilniaus rinkoje – nežymus suaktyvėjimas
„Numai“ duomenimis, vasarį sostinėje vidutinė laisvų butų su daline apdaila kv. m kaina siekė 3320 eurų už kv. m. Palyginti su sausiu, kaina reikšmingai nekito, tuo tarpu kainos augimas nuo atitinkamo
laikotarpio praėjusiais metais – 20 proc. Vidutinio 50 kv. m buto su daline apdaila kaina siekė 166 000 eurų.
Vasario mėnesį Vilniaus pirminėje butų rinkoje buvo parduotas 181 butas, tačiau fiksuota 14 nutraukimų, todėl bendras pokytis (kiek būstų išėjo iš sandėlio) yra 167. Palyginti su 2022 m. vasariu, kai fiksuota 415 pardavimų, jų skaičius šiemet yra 60 proc. mažesnis.
„Jau nuo gruodžio mėnesio stebime, jog rinka pamažu atsigauna ir pardavimų skaičius didėja. Visgi auganti pasiūla kol kas nekoreguoja NT kainų, o tai rodo, jog rinka veikia neracionaliai. Kita vertus, tai gali jau neužilgo keistis – naujuose butų projektuose kainos nebekyla, tad galime prognozuoti, kad jos stabilizavimosi procese“, – sako A.Čiagus.
Anot eksperto, pastaruosius kelis mėnesius stebimas didėjantis susidomėjimas kotedžais ir namais. Pasak A.Čiagaus, tokią tendenciją lemia tai, jog vis daugiau jaunų šeimų, siekdamos įsigyti erdvesnį NT, susiduria su finansiniais iššūkiais ir ieško pigesnių alternatyvų.
„Nesitikime, kad artimiausiu metu butų pardavimai grįš į praėjusių metų lygį, tačiau duomenys rodo, kad kotedžai ir namai sulaukia vis didesnio susidomėjimo iš jaunų šeimų, nes jų kaina – beveik tokia pati, kaip butų, tačiau pastarųjų įperkamumas, ypač erdvesnių, šiuo metu nėra palankus“, – priduria „Numai“ atstovas.
Paskutinį žiemos mėnesį Vilniaus pirminėje rinkoje buvo naujai pasiūlyti 129 butai, tad skaičiuojama, jog šiuo metu rinkoje likę maždaug 3540 laisvų butų. Palyginti su 2022 m. vasariu, pasiūla augo 36 proc. (nuo 2600 butų prieš metus).
