„Centrinis dalykas, kuris yra svarbus, ar šitas projektas turi komercinį pagrindą. Komercinis pagrindas yra indeksavimas. Kol nėra indeksavimo, tol gali su Stepukoniu („BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Šarūnu Stepukoniu – BNS), Jonu, Petru ir su kuo tik nori (spręsti – red.) ir vis tiek negausi finansavimo“, – interviu vz.lt sakė S.Gustainis, šiuo metu aktyviai ieškantis kito investuotojo šiam projektui.
Jis tikino, kad Lietuvoje yra bankas, kuris galėtų suteikti maždaug 100 mln. eurų paskolą projektui, tačiau jo įvardyti nesutiko.
„Šis projektas yra gerai paruoštas tam, kad jis tiktų bankiniam finansavimui. Tai, ką mes siūlome savivaldybei dabar su tuo indeksavimu ir kitais pokyčiais, projektą padaro dar labiau priimtinu. Yra prielaidos gauti banko finansavimą ar iš vieno, ar iš kitų bankų, bet su sąlyga, kad tas indeksavimas būtų“, – kalbėjo investuotojas.
Jis neatskleidė ir to, kiek fondui reikėtų turėti nuosavo kapitalo, nes „tas skaičius yra susietas su indeksavimo parametrais“.
Vz.lt trečiadienį rašė, kad S.Gustainis patvirtino projektui ieškantis investuotojo. Pasak jo, Nacionalinį stadioną toliau galėtų statyti ir vystyti kiti žmonės, tačiau dar anksti pasakyti, ar projektas bus perleistas kitiems investuotojams, ar bus rastas finansinis partneris.
„Verslo žinių“ žiniomis, galimybę investuoti į stadiono projektą „BaltCap“ pristatė bent dviem konkretiems investuotojams, tačiau jų pavardžių S.Gustainis nepatvirtino.
Projektas ėmė strigti paaiškėjus, kad jis gerokai pabrango ir „BaltCap“ kreipėsi į partnerius prašydamas indeksuoti statybų kainą. Fondas ne kartą tikino, kad buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis, kuris įtariamas pralošęs milijonus eurų fondo lėšų, nepadarė žalos stadiono projektą įgyvendinančiai įmonei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, tačiau ši situacija, pasak vz.lt, bankų buvo įvardyta kaip rimta kliūtis gauti finansavimą.
Ministerija dar vertina kaštus
Vienos projekto koncesininkių – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovas Gintautas Jakštas sakė, kad išaugusius jo statybos kaštus vis dar vertina Finansų ministerija bei Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
„Tikrai nėra, kad mes tikėtume aklai, kiek vystytojas paprašys. Identifikavus vystytojui, kad (statybos – BNS) pabrango, ir dirba atsakingos institucijos. Kreipėmės tiek į Centrinę projektų valdymo agentūrą, tiek į Finansų ministeriją, kad įvertintų, kiek galėjo pabrangti, nes tai yra valstybės lėšos, ir valstybė, žinoma, atsakingai naudos lėšas“, – žurnalistams trečiadienį sakė G.Jakštas.
Jo teigimu, stadiono statybos kaina buvo paskaičiuota dar 2020 metų pradžioje, be to, sutartyje iš anksto buvo numatytas dėl infliacijos galimas jos pokytis.
Ministerija anksčiau BNS teigė sutinkanti prisiimti dalį pabrangusio komplekso kaštų, bet jos pasiūlymai dar nepatvirtinti ir derinami su Finansų ministerija.
