Seimo biudžeto ir finansų komitete yra svarstomas Stasio Jakeliūno registruotas ir Finansų ministerijos patobulintas įstatymo projektas, kuris turėtų palengvinti skolinimosi sąlygas emigrantams. Pastarieji, jeigu gyvena ir dirba, tarkime, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Lietuvoje negali gauti paskolos būstui įsigyti.
Dėl rizikos, susijusios su valiutų kursų svyravimais, nuo pernai liepos draudžiama skolinti būstui ne eurais. Tačiau panašu, kad dabar tokią tvarką, dar negaliojančią nė metų, linkstama atšaukti – Biudžeto ir finansų komitetas jau pritarė atitinkamam įstatymo projektui trečiadienį, ir netrukus Seime turėtų vykti šio klausimo svarstymas.
Apie Seime svarstomą įstatymo projektą daugiau skaitykite čia: Vyriausybė pritarė, kad emigrantams būtų lengviau gauti būsto paskolą
Galbūt grįžtų į Lietuvą
23 metų Anglijoje gyvenančio sūnaus tėvas pasakojo susidūręs su sunkumais dėl būsto Lietuvoje pirkimo. Gedimino sūnus, šiuo metu uždarbiaujantis užsienyje, sumanė Lietuvoje už pasiskolintus pinigus įsigyti būstą.
Tėvo teigimu, dėl grįžimo į Lietuvą sūnus dar nėra apsisprendęs, tačiau tai galbūt jį būtų paskatinę vėliau, dar kiek užsidirbus, grįžti į Lietuvą. Tačiau, kaip aiškino Gediminas, sūnui kreipusis į didžiausius šalies bankus, paaiškėjo, kad jokios paskolos jis gauti negali, mat pajamos į jo sąskaitą įkrenta ne eurais, o Didžiosios Britanijos svarais sterlingų.
„Nesakau, kad dėl to jis 100 proc. grįžtų į Lietuvą, bet galbūt ateityje turėtų galimybę. Jis Anglijoje nuėjo pas darbdavį ir paklausė, ar galėtų gauti atlyginimą eurais, bet darbdavys nesutiko – jeigu dirbti Anglijoje, tai ir atlyginimas tau mokamas vietos valiuta“, – aiškino Gediminas.
Bankuose tokių klientų nėra daug
„Būsto paskolą užsienio valiuta paėmusių klientų (t. y. skolinasi eurais, o nuolatines pajamas gauna kita valiuta) SEB banke nėra daug. Pastebime, kad neretai mūsų emigrantai nekilnojamąjį turtą Lietuvoje (ypač regionuose) įsigyja ne skolintomis, bet nuosavomis, svetur uždirbtomis lėšomis“, – 15min aiškino Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
Giedrė Bielskytė, „Luminor“ komunikacijos vadovė, paaiškino, kad iki šiol per ketvirtį paskolų klientams, gaunantiems pajamas kita valiuta, išduodavo apie 5 mln. eurų.
„Tai sudaro labai nedidelę dalį viso paskolų portfelio. Skirtumų tarp regionų nejautėme, per ketvirtį gaudavome iki 100 užklausų apie galimybę gauti tokią paskolą“, – paaiškino G.Bielskytė.
„Swedbank“ duomenimis, tokių klientų taip pat nėra daug.
„Absoliučiai didžiąją dalį „Swedbank“ būsto paskolų portfelio sudaro paskolos Lietuvos gyventojams, gaunantiems pajamas eurais. Detalių duomenų, kiek turime klientų, gaunančių pajamas kita užsienio valiuta, neturime, tačiau, mūsų preliminariu vertinimu, jie galėtų sudaryti kelis procentus nuo visų dėl būsto finansavimo besikreipiančių klientų“, – 15min sakė Tomas Pulikas, „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas.
Galimybių pasiskolinti yra
Pasak V.Žigūnio, pajamas ne eurais gaunantys asmenys būsto kreditą SEB banke gali gauti, jei skolinasi su bendraskoliu, kuris pajamas gauna eurais. „Tokiais atvejais sprendimą dėl kredito suteikimo sąlygų priimame kaip įprastai, individualiai išanalizavę konkretų atvejį ir įvertinę, ar dėl kredito pajamų valiutų skirtumo nekyla reali su užsienio valiutos kurso svyravimu susijusi rizika, kaip tai numato pernai vasarą įsigaliojęs reguliavimas, sugriežtinęs būsto kreditų užsienio valiuta teikimą“, – aiškino jis.
Nuo pernai liepos įsigaliojęs įstatymas neleidžia išduoti būsto kredito asmenims, kai kreditas yra eurais, o gavėjas pajamas gauna kita valiuta, pavyzdžiui, Norvegijos kronomis.
„Pritariame, kad reguliavimas turėtų būti keičiamas ir tobulinamas – pasikeitus reikalavimams, atitinkamai peržiūrėtume ir mes galimybes teikti tokias paskolas“, – V.Žagūnis iš esmės pritaria pakeitimams, kurie stumiasi kelią Seime.
Paskolos brangsta
Lietuvos banko duomenimis, skolintis tampa vis brangiau. Tai rodo vis augančios būsto paskolų palūkanos. Pernai balandį paskolų palūkanos siekė 2,05 proc., o dabar pasiskolinti būstui vidutiniškai jau kainuoja 2,21 proc. Bankai savo vidurkių neatskleidžia, tik sutartinai tikina, kad skolinimosi kainą nustato kiekvienam individualiai.
„SEB bankas kol kas standartinės būsto paskolų kainodaros neperžiūrėjo. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad būsto paskolos palūkanų marža nustatoma individualiai. Jos dydį lemia įvairūs kriterijai, įskaitant ir banko skolinimosi sąlygas rinkoje, ir paties sandorio sąlygas, t. y. individualaus kliento rizikos įvertinimą (jo finansinės galimybės, kredito istorija, pajamų tvarumas, nuosavų lėšų dalis, kt.)“, – 15min sakė V.Žagūnis iš SEB.
Šių metų pradžioje ir tuo pačiu metu pernai suteiktų naujų būsto kreditų apimtys banke yra panašios, o jei lyginsime naujų būsto kreditų, suteiktų 2017 metais, apimtis su 2016 m., fiksuotas 11,6 proc. augimas.
T.Pulikas iš „Swedbank“ paaiškino, kad vertina kiekvieno kliento finansinę situaciją, jos stabilumą, pajamų tvarumą ilguoju laikotarpiu ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos būsto paskolos palūkanų dydžiui.
„Palūkanų lygis taip pat gali koreliuoti su bendra situacija rinkoje, verslo aplinka ir panašiais veiksniais“, – paaiškino jis. Bendra „Swedbank“ 2017-aisiais gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė, palyginti su ankstesniais metais, išaugo ketvirtadaliu ir sudarė daugiau kaip 400 mln. eurų. Bendras banko suteiktų būsto paskolų skaičiaus augimas pastaruosius trejus metus buvo tolygus ir siekė po 15 proc. kasmet.
Lietuvos bankas: palūkanos auga nuo 2015 metų
Nuosaikus paskolų palūkanų didėjimas, Lietuvos banko vertinimu, vyksta jau kurį laiką – nuo 2015 m. vidurio, kuomet naujų būsto paskolų kaina buvo rekordinėse žemumose ir siekė 1,68 proc.
„Šiuo metu naujų būsto paskolų vidutinės palūkanų normos jau perkopė 2,0 proc. ribą. Tokius pokyčius lemia keletas priežasčių. Visų pirma – nemažėjanti paskolų paklausa. Pavyzdžiui, šiuo metu metinis būsto paskolų portfelio augimas siekia beveik 8 proc. ir toks augimo tempas neslūgsta jau beveik metus laiko. Naujų būsto paskolų srautas taip pat didėja ir per pirmuosius keturis šių metų mėnesius buvo 6,7 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus“, - aiškino Petras Dubinskas, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas.
Didelė paskolų paklausa daro spaudimą jų kainai (palūkanoms) augti. Šiuo metu palūkanos vis dar yra itin žemos, todėl tikėdamiesi, kad paskolos ateityje brangs, nemaža dalis gyventojų skolinasi būtent dabar, aiškino analitikas.
Kita palūkanų normų augimo priežastis yra susijusi su kredito rizika. Šalies ekonomikai augant ir gyventojų pajamoms didėjant, vis daugiau namų ūkių ryžtasi skolintis. Tai reiškia, kad į rinką ateina vis daugiau tokių bankų klientų, kurių kredito rizika yra aukštesnė (ne tokios tvarios pajamos, didesnė nedarbo rizika ir pan.), todėl ir paskolos jiems atitinkamai kainuoja brangiau. Kartu finansų rinkose stiprėja lūkesčiai dėl palūkanų augimo per ateinančius porą metų, o tai gali pamažu pradėti veikti ir bankų kainodarą.
Paskolos kita nei eurais valiuta 2017 m. spalio mėn. sudarė tik 0,5 proc. paskolų namų ūkiams (neišskiriant, ar tai būsto paskolos, nors jos sudaro didžiausią dalį) ir ši dalis nuosekliai mažėjo po euro įvedimo, kuomet ji siekė maždaug 1 proc. Pažymėtina, kad įstatyme taikomas kitoks nei įprastinis kredito užsienio valiuta apibrėžimas ir, taikant įstatymo apibrėžimą, pagal bankų pateiktus įverčius būsto kreditai užsienio valiuta vidutiniškai sudaro maždaug 4–5 proc. jų būsto paskolų portfelių, savo komentare 15min rašo Lietuvos banko analitikas P.Dubinskas.
