Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Buvusio Panevėžio konservų fabriko pastatų kompleksui vis dar ieškomi nauji šeimininkai

Panevėžio centre, Kranto gatvėje, jau trečius metus pardavinėjamas legendinis pastatų kompleksas – buvęs Konservų fabrikas. Tačiau jo pirkti kol kas niekas nesiruošia, nors besidominančių parduodamu objektu – yra. Viso komplekso pardavimo kaina – milijonas eurų.
Buvusio konservų fabriko pastatas Panevėžyje
Buvusio konservų fabriko pastatas Panevėžyje / Živilės Večiorkutės / „Jūsų Panevėžys“ nuotr.

Yra rekonstrukcijos projektas

Buvusio Konservų fabriko keturių pastatų kompleksas išsidėstęs 70 arų sklype. Pastatai išsidėstę ant skardžio, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Senvagę.

Dabartinė Kultūros paveldo objekto šeimininkė bendrovė „Litforina“, paruošė pastatų komplekso rekonstrukcijos projektą, kuris jau yra suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Naujienų portalo JP žiniomis yra ir išduotas leidimas statyboms.

Po rekonstrukcijos, turėtų būti pastatyti 5 800 kv. m gyvenamosios, ofiso, maitinimo ar viešbučio paskirties pastatai. 1897 metų statybos pagrindinis pastas yra trijų aukštų su rūsiu.

Živilės Večiorkutės / „Jūsų Panevėžys“ nuotr./Buvusio konservų fabriko pastatas Panevėžyje
Živilės Večiorkutės / „Jūsų Panevėžys“ nuotr./Buvusio konservų fabriko pastatas Panevėžyje

Kituose, teritorijoje esančiuose pastatuose – statiniuose suprojektuotos erdvės-patalpos kavinėms, restoranui su terasa, iš kurios atsiveria panoraminis vaizdas į Senvagę.

Lauke suplanuotos erdvės renginiams, parodoms, meninių instaliacijų zonoms, įvairiems kultūros renginiams. Suprojektuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Susidomėjusių yra

Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas naujienų portalui JP patvirtino, kad buvusio Konservų fabriko pastatų kompleksas vis dar pardavinėjamas.

„Kompleksą pardavinėjame nuo 2020 metų. Tačiau jį bandyta parduoti ir anksčiau. Yra besidominančiųjų pirkti, bet realus pirkėjas – neatsirado. Komplekso kaina – derybų objektas ir nėra galutinė. Reikia sulaukti kliento, kuriam šis objektas būtų įdomus, o tuomet bus galima tartis ir dėl galutinės kainos“, – teigė R.Paulauskas.

Pardavimas – problematiškas

Pasak NT agentūros „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovo, parduoti dalimis komplekso neįmanoma.

„Nors kompleksą sudaro keli pastatai, bet yra bendra teritorija, bendras sklypas. Be to, kompleksą apjungia projektas ir dalimis parduoti jo nepavyktų. Tačiau, norint pirkti, reikia labai daug investicijų. Nors parengtas projektas įdomus, bet verslininkai skaičiuoja ir pirkdami galvoja apie atsipirkimą. Todėl pardavimas yra problematiškas“, – teigė R.Paulauskas.

Tiki pardavimu

NT brokeris mano, kad kultūros paveldo objektą rekonstruoti nėra paprasta.

„Būtina išlaikyti autentiką. Be to, yra daug reikalavimų. Tačiau, pajėgus investuotojas galėtų kompleksą sutvarkyti. Kita vertus, tai yra pinigų ir laiko klausimas. Visada gali atsirasti mecenatai, kurie už savo lėšas sutvarkytų istorinį paveldo kompleksą, o gal atsiras verslininkai, kurie galvos ne apie verslo atsipirkimą, bet apie istorinę vertybę, kuri puoš miestą“, – kalbėjo R.Paulauskas.

Živilės Večiorkutės / „Jūsų Panevėžys“ nuotr./Buvusio konservų fabriko pastatas Panevėžyje
Živilės Večiorkutės / „Jūsų Panevėžys“ nuotr./Buvusio konservų fabriko pastatas Panevėžyje

Savininkų buvo ne vienas

Pastatas dar 1990-aisiais pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Žlugusio Konservų fabriko statinius 1998-aisiais įsigijo bendra JAV ir Lietuvos įmonė „Bennet Distributors“.

Tuometis savininkas, verslininkas Benas Gudelis buvusį fabriko pastatą žadėjo restauruoti, bet pastatas taip ir liko vaiduokliu ir jį nusipirko Panevėžio bendrovė „Jungtinis duonos centras“. Šios bendrovės atstovai taipogi žadėjo pastatą restauruoti, bet nepavyko.

Buvęs fabrikas perėjo vienam iš bankų, iš kurio nekilnojamąjį turtą įsigijo medienos supirkimo ir eksporto bendrovės „Bangenė“ antrinė įmonė, dabartinė kultūros paveldo objekto šeimininkė – „Litforina“.

Konservų fabriko istorija

Ant Senvagės kranto pastatytas raudonplytis pastatas, buvęs konservų fabrikas – tipiškas XIX-XX a. pramoninės architektūros pavyzdys. Nors šis pastatas gerai žinomas kaip konservų fabrikas, dar anksčiau čia buvo valstybės degtinės monopolio Panevėžio pilstykla.

Živilės Večiorkutės / „Jūsų Panevėžys“ nuotr./Buvusio konservų fabriko pastatas Panevėžyje
Živilės Večiorkutės / „Jūsų Panevėžys“ nuotr./Buvusio konservų fabriko pastatas Panevėžyje

XIX a. pabaigoje įvedus valstybės monopolį degtinei, ši Panevėžyje veikusi valstybinė gamykla produkcija aprūpino visą Kauno guberniją. Tą patį darbą gamykla dirbo ir tarpukariu.

Tai buvo viena didžiausių miesto įmonių. Ir tik 2-ojo pasaulinio karo metais vokiečiai fabriką pritaikė vaisių ir daržovių konservams gaminti.

Sovietmečiu viena iš jo pagrindinės produkcijos buvo tuomet deficitu laikyti konservuoti žalieji žirneliai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?