Čia XIX a. pabaigoje architekto V. Polozovo suprojektuotas gyvenamasis namas priskiriamas moderno (secesijos) laikotarpiui. Po beveik šimtmečio vidiniame namo kieme buvo pastatytas trapecijos formos priestatas pagal vidinio kiemo ribas, kurio autorius – architektas L. Vaitys. Pastatas vertingas ne tik savo architektūra, bet ir istorija – jame praeito šimtmečio pradžioje gyveno ir dirbo tuo metu žymus gydytojas A. Domaševičius, vėliau čia gyveno ir patriarchas dr. J. Basanavičius, šiame name veikė ir jo įkurta Lietuvos mokslo draugijos biblioteka.
Kadangi naujasis pastato savininkas čia nusprendė eksponuoti meną, gimė įdomi meno ir biuro erdvių sintezė. Tiek pats statinys, tiek jo interjero koncepcija susideda iš dviejų dalių – istorinės ir naujosios. Senojoje dalyje, kuri vertinga savo istorija, kuriamas įvaizdis, kurio raktinis žodis – „muziejus“, o naujoje pastato dalyje, išsiskiriančioje šiuolaikine erdvine struktūra, kuriamas „galerijos“ įvaizdis, centrine ašimi tampa atriumas.
Nors „muziejus“, kaip sąvoka, asocijuojasi su itin išpuoselėta, prabangia erdve, buvo nuspręsta nenudailinti istorijos ir palikti autentiškus jos fragmentus. Sienose ir lubose buvo atidengta nuo vieno iki keturių seno tinko sluoksnių, ieškant seniausiųjų. Rasta vertingų puošybos raštų bei tinko spalvų: ultramarino, ochros, raudonos ochros ir tamsiai žalia. Visa tai buvo palikta autentiškai, o netektys buvo tvarkomos pagal specialią technologiją. Čia taip pat atkurtas ir autentiškas ąžuolo parketas, išsaugoti stalių darbai. Senojoje pastato dalyje suprojektuotas priimamasis ir keturi susitikimų kambariai, o antrame aukšte įrengti vadovų kabinetai.
„Galerija“ kuriama taikant kanoninius principus – tai švari, šviesi, taisyklinga patalpa, skirta meno kūriniams; aplinka neturi konkuruoti su vertingu jos turiniu. Naujojoje statinio dalyje atriumas virto didele ekspozicijų ir renginių erdve, kurią supa darbo kabinetai. Jie išdėstyti per visus tris pastato aukštus. Kabinetus skiria tik berėmė stiklo vitrina, todėl ir kiekviename jų eksponuojami kūriniai matomi vaikštant galerijomis. Čia rodomas menas ne tik prisideda prie darbo aplinkos unikalumo, bet ir kuria emocinę vertę darbuotojams: nuteikia kūrybiškai, žadina vaizduotę ir skatina kultūrinį ugdymą.
Autoriai: Aurimas Syrusas, Greta Brimė
Bendraautoriai: Aurelija Kniukštaitė, Jonė Virbickaitė, Kotryna Bajorinaitė
IMPLMNT architects
