Daugiausiai šilumos energijos nerenovuoti daugiabučiai netenka per sienas (38 proc.), langus (26 proc.) ir stogą (11 proc.).
Dideli pastato šiluminės energijos praradimai – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl reikia atnaujinti senus daugiabučius. Apšiltinus pastato sienas, stogą ir pakeitus langus, jis yra apklojamas visiškai nauju termoizoliaciniu sluoksniu. Tokiu būdu ženkliai sumažinamas ne tik šiluminės energijos pralaidumas iš pastato vidaus į išorę – krenta ir šildymo sąskaitos, daugiabutis tampa draugiškesnis aplinkai.
Ilgesnė tarnavimo trukmė ir estetiniai pokyčiai
Tačiau šilumos praradimai – ne vienintelė priežastis modernizuoti būsto fasadą. Lygiai taip pat svarbu stabdyti daugelį daugiabučių pažeidusią sienų eroziją. Sumontuojant naują apdailą, prailginama pastato tarnavimo trukmė, jo sienos tampa atsparesnės išorės poveikiui – lietui, sniegui ar saulės spinduliams.
Dar viena paskata apšiltinti sienas ir keisti langus – estetinės statinio išvaizdos transformavimas. Kone visi iki 1993 m. iškilę daugiabučiai yra „nušiurę“: jų sienos yra aptrupėjusios ir suskilinėjusios, o niūros spalvos gadina nuotaiką ne tik namo gyventojams, bet ir praeiviams ar miesto svečiams.
Priėmus sprendimą atnaujinti pastatą, jo išorė yra pakeičiama neatpažįstamai, jis tampa modernesnis. Taip pat kyla ir statinio vertė, tokiame daugiabutyje nuomotis ar pirkti butą yra žymiai maloniau.
Langų keitimas ir balkonų įstiklinimas
Daugelyje neatnaujintų daugiabučių dar yra butų, kurie turi senus langus, pro kuriuos švilpia vėjai, žiemą patenka šalto oro gūsiai. Renovacijos metu nesandarūs langai yra pakeičiami į mažesnio šilumos pralaidumo langus. Taip gerokai sumažėja galimybė šalčiui patekti vidun, o šilumai – laukan.
Be to, ekspertai rekomenduoja įsirengti langus su orlaidėmis bei modernia ventiliacijos sistema, tokiu būdu jūsų bute bus daugiau gryno oro.
Ne ką mažiau svarbu įstiklinti balkonus ir lodžijas, taip dar labiau sumažinant šalto oro skverbimąsi į butą ir papildomai gerinant garso izoliaciją. Vasaras leisti atnaujintame balkone taip pat yra daug jaukiau.
Visapusiškas pastato apšiltinimas
Kita esminė priemonė – lauko sienų apšiltinimas. Taisyklingai atlikus darbus, vien šis pasirinkimas gali padidinti lauko sienų šiluminę varžą apie 3 kartus, o patalpų vidaus oro temperatūra gali pakilti net 3-5 laipsniais.
Sienos yra apšiltinamos iš lauko pusės, ant jų dedant šilumai mažai laidžias medžiagas – mineralinę vatą arba putų polistirolą. Jos tuomet yra užtinkuojamos arba uždengiamos specialios dangos lakštais, taip paverčiant pastatą sandariu.
Itin svarbu apšiltinti ir stogą bei pastato pamatus, rūsio perdangą. Tinkamai sutvarkius stogą, didelius gyvenimo kokybės pokyčius pajustų viršutinių aukštų gyventojai, kurių butuose dažnai svyruoja temperatūra – vasarą būna karšta, o žiemą – ypatingai šalta. Po apšiltinimo, šios problemos penkto ar devinto aukšto butų savininkų nebekamuotų.
Apšiltinus pamatus ir rūsio perdangą, ne tik didėja pastato šiluminė varža, bet ir išvengiama kartu su atmosferos bei grunto drėgme vidun besiskverbiančio šalčio, taip pat mažėja šansai, kad rūsyje susidarys pelėsis.
Ekspertai įspėja, kad stiklinant balkonus ir apšildant aptvarus itin svarbu apšiltinti ir vidinę balkono sieną. Kadangi tai – nešildoma patalpa, uždarius langus problemų kilti neturėtų, tačiau neretai balkono langus net ir žiemą gyventojai palieka pravirus. Tokiu atveju balkono temperatūra krenta žemyn, didėja pelėsio susidarymo rizika.
Tinkamai izoliavus būstą, rekomenduoja gerinti vėdinimą
Kadangi po pastato renovacijos ženkliai išauga jo šiluminė varža, anksčiau per namo sienas, stogą ir langus į vidų laisvai patekdavęs oras lengvų kelių į gyventojų butus neberanda. Dėl to gryno oro kiekis kambariuose sumažėja.
Todėl, norint išvengti pelėsio ir kitų su pastato apšiltinimu bei langų pakeitimu susijusių problemų, rekomenduojama renovacijos metu imtis dar dviejų itin svarbių priemonių.
Modernizuojant seną vėdinimo sistemą, išvalomi seni ortakiai ir ventiliacijos šachtos, jos dezinfekuojamos, pakeičiamos grotelės. Tai – pirmasis žingsnis link didesnio šviežio oro kiekio jūsų namuose. Specialistų teigimu, antrasis žingsnis turėtų būti rekuperacinės sistemos visame name arba individualių rekuperatorių butuose įrengimas. Jie padeda kvėpuoti iš lauko išgaunamu oru, kuris papildomai išvalomas per filtrus.
Norėdami sužinoti apie pastato šildymo sistemos atnaujinimą, skaitykite sekantį turinio projekto „Renovacija: būsto savininko atmintinė“ straipsnį.
