Įsigijo butą atidėdama 800 eurų kas mėnesį
Klaipėdoje gimusi ir augusi Agnė Kovalenkaitė 31-uosius gyvenimo metus pradeda nuosavame būste Klaipėdoje. Prieš tai ji gyveno kartu su tėvais, mat išsikelti nebuvo didelio poreikio, o ir susirasti būsto nuomai iš kelis šimtus eurų siekusios algos nebuvo taip paprasta.
Ekonomika augo, o kartu augo ir Agnės atlyginimas bei noras turėti savą būstą – susitarusi su tėvais, kad norėdama greičiau susitaupyti pradiniam įnašui, ji neprisidės prie mokesčių už paslaugas ir išlaidų už maistą, reikiamą sumą surinko per mažiau nei dvejus metus. Vis dėlto tam prireikė tikrai nemažai disciplinos.
Tikrai labai taupiau – vedžiausi lenteles su atskiromis kategorijomis, reikėjo pasiryžimo iš mano pusės sakant draugams – žiūrėkit, šiandien tikrai negaliu ateiti, nes mano pramogų limitas šį mėnesį jau išnaudotas.
„Žinojau, kad man reikia atsidėti per mėnesį 800 eurų. Tai, kad nemokėjau už komunalinius ir maistą, leido daugiau atsidėti bei kažkiek pasilikti einamiesiems savo reikalams. Jeigu gaudavau papildomų pajamų iš individualios veiklos, taip pat atsidėdavau, ieškojau ir papildomo uždarbio. Tikrai labai taupiau – vedžiausi lenteles su atskiromis kategorijomis, reikėjo pasiryžimo iš mano pusės sakant draugams – žiūrėkit, šiandien tikrai negaliu ateiti, nes mano pramogų limitas šį mėnesį jau išnaudotas“,– apie iššūkius taupant pasakoja Agnė.
Nemenkai per pastaruosius kelerius metus išaugusios būstų kainos kiek pailgino taupymo laikotarpį, bet pagaliau 43 kvadratinių metrų bute buvusiame universiteto pastate, dabar transformuotame į gyvenamąsias patalpas, jau vyksta įsikūrimo darbai. Nors pradinis įnašas buvo perduotas dar 2022 m. sausį, pirkimo procesas dėl rekonstrukcijos truko gana ilgai – tai leido pasitaupyti lėšų ir įsirengimui.
Tai – tik viena bandymo kurti gyvenimą nuosavame būste uostamiestyje istorija. Vis dėlto pati mergina teigia – jeigu reikėtų būstą nuomotis, o pati dirbtų už mažesnį pradedančiojo specialisto atlyginimą, apie galimybę įsigyti savo būstą nebūtų nė kalbos.
Būsto kainos kaip didmiestyje, bet atlyginimas provincijos
Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ administratore besidarbuojanti Eglė Šerulytė pasakoja, kad Klaipėdoje pirmojo darbo pradėjo ieškotis prieš dvejus metus. Iš Plungės atvažiavusi ir po studijų čia pasilikusi mergina dairėsi administratorės, projektų vadovo asistentės ir panašių darbo pozicijų, bet siūlomi atlygiai lyginant su būsto ir pragyvenimo kainomis, atrodė itin maži.
Atlyginimai Klaipėdoje tikrai yra mažesni – studijuojančiam ar studijas baigusiam yra patraukliau dirbti tuo pačiu padavėju, nes ir atlyginimą gausi, ir arbatos susirinksi.
„Man siūlė penkis šimtus eurų su centais ir sakė, kad dar ir mažiau mokėtų, jeigu galėtų, kadangi esu nepatyrusi. Nors atlikinėjau praktikas ir Užsienio reikalų ministerijoje, ir universitete Turkijoje, niekas mano praktikos neužskaitė kaip darbo patirties. Atlyginimai Klaipėdoje tikrai yra mažesni – studijuojančiam ar studijas baigusiam yra patraukliau dirbti tuo pačiu padavėju, nes ir atlyginimą gausi, ir arbatos susirinksi. Kam eiti laužyti galvą į ofisą už 600–700 eurų, jeigu atėjęs dirbti padavėju su arbata gausi dvigubai daugiau“,– komentuoja Eglė.
Ji pastebi, kad Klaipėdoje itin sudėtinga susirasti darbo vietą su padoriu atlyginimu socialinius mokslus baigusiam jaunimui, na, o medikų, IT specialistų, kaip ir visoje Lietuvoje, trūksta.
„Apskritojo stalo“ pirmininkas Laurynas Gečius priduria, kad jaučiamas ir pedagogų trūkumas – baigusių mokslus nemažai, bet pamatę darbo sąlygų ir atlygio santykį išeina dirbti į kitas sritis: „Net ir mano dukros darželyje auklėtojos ateina, padirba kelias savaites ar mėnesį ir išeina, nes tai ne tik ugdymas, bet ir daugybė viršvalandinio darbo su dokumentais.“
Laurynas vardina ir papildomas finansines paskatas jaunuoliams likti uostamiestyje: tam tikrose srityse studijuojantiems skiriamos stipendijos, už miestui aktualų mokslo baigiamąjį darbą galima gauti vienkartinę piniginę premiją, daug dėmesio skiriama imigrantų, žmonių su negalia ir kitų pažeidžiamų grupių įtraukimui. Taip pat po truputį Klaipėdoje kelią skintis pradeda ir startuoliai. Vienas iš jų – skaitmeninių inovacijų centras „Lighthouse“.
Nuomos kaina gali siekti atlyginimo dydį
Laurynas teigia, kad su šiuo metu sukilusiomis palūkanomis įpirkti butą Klaipėdoje yra itin sudėtinga.
„Ekonomistai sako, kad kitais metais bus geriau – to ir laukiame. Klaipėdoje normalus dviejų kambarių butas bent netoli centro kainuoja mažiausiai apie 100 tūkstančių – įpirkti jaunam žmogui yra neįmanoma. Jeigu savivaldybės darbuotojai neįperka, negauna paskolų, tai ką kalbėti apie tą jauną žmogų“,– sako jis.
Keblumų kyla ne tik perkant, bet ir nuomojantis būstą. Paklausta, ar pavyktų susitaupyti pradiniam įnašui taip greitai, jeigu tektų nuomotis būstą, Agnė sako, kad tai būtų labai sunku.
-
Valstybė paveldi šimtus butų, kuriuos vėliau parduoda aukcione: kas nutinka, jei juose kažkas gyvena?
-
Būsto įperkamumui pasiekus rekordines žemumas, lietuviai aktyviau renkasi išperkamąją nuomą
-
3 būdai investuoti į NT: pasirinkite tinkamiausią
-
Pirkėjai toliau viliojami dovanomis: paaiškino, kodėl nematyti ženklaus būsto kainų mažėjimo
„Mažiausiai pusę tos sumos nuo taupomų 800 eurų reikėtų padėti už nuomą. Kita vertus, gal tai būtų paskatinę anksčiau ieškoti geriau apmokamo darbo – buvau kaip ilgalaikė savanorė, dirbant pilnu etatu, kartais ir naktimis, vadybininke ir lakstant po visą Lietuvą 2016-aisiais gaudavau vos 300 eurų, o jau buvau pabaigusi studijas – tai tikrai maža suma net tam laikui“,– mintimis dalijasi Agnė.
Pasak pašnekovės, nuoma nerenovuotame name gali kainuoti 600 eurų mėnesiui, o už naujos statybos toje pačioje gatvėje gali ir 900 prašyti.
„Jeigu minimumas šiuo metu yra 633 eurai į rankas, tai net gaunant šiek didesnį nei minimalų atlyginimą, išsinuomoti būstą sunku. Kadangi Klaipėdoje naujos statybos butų pasiūla yra maža, tad net vienam žmogui, uždirbančiam ir tūkstantį eurų, tai yra per brangu. Jaunas žmogus turi poreikių bendrauti, susitikti su draugais. Būna ir gyvenimas atsitinka – ar dantį skauda, ar dar kas nors“, – papildo Agnė.
Dalijasi būstu su kitais
Jaunimo organizacijų atstovai Eglė ir Laurynas pastebi, kad didelis kainų šuolis įvyko tuomet, kai į Lietuvą pradėjo masiškai važiuoti ukrainiečiai, o rudenį kainos, kaip ir kasmet, sukilo ir dėl studijuoti atvažiuojančių studentų. Pastarieji, anot jų, ne visada gauna galimybę apsigyventi bendrabutyje, nes trūksta vietų.
Eglė mini, kad vis dažniau pasitaiko konkurencija ne tik tarp savininkų, bet ir tarp norinčiųjų išsinuomoti. „Ateina, tarkim, septyni pavieniai žmonės apžiūrėti 500 eurų kainuojantį butą – jeigu butas geresnis, norintys jame gyventi pradeda siūlyti didesnę kainą, kad tik juos priimtų. Manau, tai taip pat prisidėjo prie kainų burbulo.“
Negalint įsigyti viso būsto, į Lietuvą ateina ir tendencija apsigyventi su nepažįstamais žmonėmis – tai tampa aktualu ne tik jaunimui, bet ir suaugusiems žmonėms.
Negalint įsigyti viso būsto, į Lietuvą ateina ir tendencija apsigyventi su nepažįstamais žmonėmis – tai tampa aktualu ne tik jaunimui, bet ir suaugusiems žmonėms.
„Aš anksčiau Dubline gyvenau – man atrodė kosmosas, kaip suaugę žmonės taip gali. Bet ir dabar matau socialiniuose tinkluose tendencijas – žmonės ieško kambariokų, butiokų. Anksčiau labai džiaugdavausi Lietuva, kad, ačiū Dievui, bent jau galime gyventi vieni patys, nereikia nepažįstamų žmonių prisiimti. Suklydau. Taigi, net būdamas suaugusiu žmogumi negali sau finansiškai leisti džiaugtis ramybe“, – pasakoja pašnekovė.
Panašia patirtimi dalinasi ir iš Makedonijos į Lietuvą studijuoti atvykusi Sara Beniulis – jos gimtinėje buvo įprasta gyventi didesniuose būstuose, tad mažas kambarys, kurį dalinosi kartu su kitais, bendrabutyje jai buvo didelis šokas – renkantis būstą po studijų jai buvo svarbu ne tik būsto kaina, bet ir erdvumas, išplanavimas.
Nekilnojamojo turto ekspertė Rūta Užandytė priduria, kad prie kainų kilimo prisidėjo ir pakilusios palūkanos.
„Žmonės, pasiėmę banko paskolą ir įsigiję būstą, kad jį nuomotų, proporcingai pakeltom palūkanom kelia ir nuomos kainas. Klaipėda yra ir kurortas, tai žmonės nuomoja 3-5 mėnesiams 20-30 proc. brangiau vasaros laikotarpiu nei kitais metų laikais, bet išskirsčius per visus metus kainos panašios į Kauno, kai kur šiek tiek mažesnės. Žinoma, viskas priklauso nuo mikrorajono“,– sako ekspertė.
Vis dažniau keliasi į rajoną
Apibūdindama tipinį būsto pirkėją Klaipėdoje NT srityje dirbanti R.Užandytė sako, kad šeimos su vaikais mieliau renkasi namą su žemės sklypu, kad vaikai augdami turėtų kiemą, o jaunos poros ir pavieniai žmonės labiau linkę gyventi mieste bute.
Ji teigia, kad per karantiną išpopuliarėjęs nuotolinis darbas taip pat turėjo įtakos būsto pirkimui Klaipėdoje – jeigu bent vienas iš šeimos narių gali dirbti nuotoliu, į uostamiestį žmonės kraustosi net iš didesnių miestų – Vilniaus ar Kauno, mat atstumas nuo Klaipėdos rajono iki miesto centro nėra didelis, o ir spūsčių daug mažiau. Pačius pirkėjus ji linkusi skirstyti ir pagal amžių.
„Apie būstą jau pradeda svarstyti vidutiniškai nuo 25-erių, nes būna pabaigę mokslus, padirbę ir kažkiek pasiekę karjeroje. Toliau 35-40 metų žmonės, kurie gyvena dviejų kambarių bute ir nori keisti į trijų ar net į namą. Na, ir trečioji yra vyresnio amžiaus žmonės, kurių vaikai išvažiuoja į universitetus ir tada nori keisti į mažesnį būstą, susimažinti poreikius“,– vardina ji.
Visi kalbinti pašnekovai pastebi, kad Klaipėdos miestas nebeturi tiek naujai statybai tinkamo ploto, todėl didžioji dalis naujų namų bei butų projektų yra miesto paribyje bei rajone. Kadangi Klaipėda turi didmiesčio statusą, gyvenimą kiek tolėliau, rajone, dažnai renkasi ir dėl galimybės pasinaudoti papildomomis finansinėmis lengvatomis.
Norint sukaupti būstui, tenka apriboti socialinį gyvenimą
Iš Makedonijos į Klaipėdą atvykusi 28-erių Sara kartu su vyru darbo vietą mieste susikūrė patys – baigusi verslo administravimo ir vadybos sritis mergina čia įkūrė socialinį verslą ir Klaipėdą vadina savo namais.
Pasisekimų virtinė leido Sarai gana greitai įsitvirtinti svečioje šalyje, būstus nuomojosi pas pažįstamus, o nuomą dalindavosi ir su į Lietuvą gyventi persikėlusia seserimi. Vis dėlto pripažįsta – jeigu tėvai nebūtų padėję susimokėti už būstą, studijuodama ir dirbdama nepilnu etatu turėto būsto sau nebūtų galėjusi leisti.
Nors Sara vis dar kartu su vyru gyvena nuomojamame bute, jau rimtai pasvarsto ir apie nuosavus namus.
„Šiuo metu gyvename draugės bute, tad mokame tik padengdami jos paskolą, nieko iš mūsų neuždirba. Visgi dabar jau esame trise, tad reikia papildomo kambario – jeigu nori ko nors normalesnio, su gera vieta – tai ir už 500 eurų rasti sudėtinga, o dabar mokame dvigubai pigiau. Galvojame – gal jau laikas pirkti? Bet kažkaip vis dar nedrįstam imti didelės paskolos ilgam laikui, nenorime jaustis užrakinti lyg kalėjime, riboti savęs ir dėl paskolos net į restoraną kartais nebenueiti“, – teigia ji ir priduria, kad šiuo metu su vyru gyvena iš vienos algos, o kitą atsideda būsimam būstui.
Galvojame – gal jau laikas pirkti? Bet kažkaip vis dar nedrįstam imti didelės paskolos ilgam laikui, nenorime jaustis užrakinti lyg kalėjime, riboti savęs ir dėl paskolos net į restoraną kartais nebenueiti.
Sara pasakoja labai nusivylusi, kad Klaipėda nepatenka į regionų paramos programą jaunoms šeimoms, o apie didesnį būstą rajone nesvarsto dėl prastos infrastruktūros, susisiekimo su miestu viešuoju transportu. Visgi ir mieste jauna šeima jiems tinkamo būsto neranda – vis kas kelis mėnesius rasdami jiems galimai tinkamą variantą vertina ir didėjančias kainas, siūlomo būsto išplanavimą ir paruošimą gyventi tik atėjus.
Pasirinko mažesnį miestą
Iš Plungės kilusi Eglė apie gyvenimo kūrimą gimtame mieste negalvojo – kaip pati sako, norėjo pakeisti aplinką, pažinti vietas ir žmones, turėti daugiau karjeros galimybių. Visgi net tarp savo pažįstamų atranda nemažai tokių, kurie mokslus baigę didesniuose miestuose grįžo į Plungę, sukūrė šeimas, rado darbus ir nesiruošia artimiausiu metu ieškoti laimės didmiesčiuose.
„Yra toks žmonių tipas, jie labai šeimyniški. Aš pati individualistė, man svarbu keliauti, pažinti, o kitiems patinka ta Plungė, jos ramybė, atsirado dabar jau ir baras, ir sušių restoranas, ko dešimtis metų neturėjom. Nemažai tokių porų, kur, pavyzdžiui, vyras kas antrą mėnesį važiuoja į Norvegiją dirbti, arba gauna geras darbo vietas mieste, o mano bendraamžės merginos augina vaikus“, – dalinasi Eglė.
Jai pritaria ir Laurynas – jo gimtojoje Rusnėje taip pat yra žmonių, kurie turi savo verslus ir juos puoselėja iš kartos į kartą. Jo draugas kineziterapeutas taip pat bandė įsitvirtinti Klaipėdoje ir Šventojoje, bet nesėkmingai – grįžęs į gimtuosius Telšius atsidarė kineziterapijos saloną ir sėkmingai verslauja. Visgi, anot Lauryno, tai nėra dažna praktika ir didžioji dalis keliauja savęs ieškoti į didesnius miestus.
Kūrybinių industrijų specialybę Klaipėdoje baigusi 26-erių Viktorija šiuo metu dirba administratore viename pajūrio viešbučių, bet gyvena Kretingsodyje, nedideliame kaimelyje šalia Kretingos. Paklausus apie tai, kodėl pasirinko gyventi čia, o ne didesniame mieste, atsakymas nenustebina – dėl finansinės padėties. Noro nuomotis ar turėti savą būstą Klaipėdoje ar Palangoje tikrai yra, visgi čia – šeima. Gyvenimas kartu su tėvais sumažina pragyvenimo kaštus.
Į gimtąjį miestą grįžo ir Ginta Viličkė. Ji kartu su šeima prieš trejus metus persikėlė iš Klaipėdos į Joniškį. Esminė priežastis, kodėl jauna šeima nusprendė persikelti, buvo pirmas savas būstas.
„Ilgai dėliojome visus už ir prieš galvodami apie vietą, kurioje norime gyventi, tačiau esminis faktorius, kodėl apsisprendėme grįžti, buvo subsidija jaunai šeimai, kuri padėjo ne tik įsigyti, bet ir įsikurti šiame mieste“, – sako Ginta, pasinaudojusi finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms programa bei Joniškio rajono savivaldybės skiriama papildoma finansine parama, skiriama įsikūrimo išlaidoms padengti.
Ginta mini, kad po 10-ties metų gyvenimo Klaipėdoje žengti svarbų žingsnį nebuvo lengva, mat nežinojo, ar pavyks rasti darbą regione, ar galės pilnai save realizuoti. Dabar ji gailisi tik vieno – kad to nepadarė anksčiau: „Mes turime čia viską: mokyklas, kurias galime rinktis nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, turime stiprią bendruomenę, su kuria įgyvendiname savo idėjas, atvirus žmones, aukštą kultūros lygį, o jeigu norisi didelio miesto šurmulio – 80 kilometrų ir tu jau Latvijos sostinėje Rygoje“,– savo sprendimo motyvais dalinasi moteris.
Ji priduria, kad Joniškyje veiklos randa tiek vaikai, tiek suaugę – pastarieji kuria verslus, aktyviai bendrauja ir vieni kitus palaiko.
„Mažo miesto privalumas, kad kiekvienas yra labai nuoširdus ir sako tai, ką iš tikrųjų galvoja. Savivalda palankiai žiūri į jaunimą, kuris nori kurti, aktyviai leisti laiką, o pačiame mieste yra laisvų erdvių, kuriose gali organizuoti įvairias veiklas, užsiėmimus, koncertus ar kitą“,– kalba Ginta.
NT ekspertas: didmiesčiuose įsigyti būstą sunku
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Raimondas Reginis tvirtina, kad nepriklausomai nuo ekonominės šalies situacijos ar pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje, prasčiausios galimybės įsigyti ar išsinuomoti būstą brangiausiame šalies didmiestyje išlieka žmonėms, kurių pajamų lygis yra žemiausias.
„Dažniausiai tai yra jaunesnio amžiaus žmonės, kurie į Vilnių [ar į kitą didmiestį aut. past.] atvyksta studijuoti iš kitų šalies regionų ar žengia pirmuosius žingsnius darbo rinkoje.
Dėl per žemo pajamų lygio tokie žmonės dažniausiai net nesvarsto galimybės įsigyti nuosavą būstą, o renkasi pigiausio būsto nuomos alternatyvą. Kita grupė žmonių, kurie susiduria su būsto įperkamumo ir prieinamumo iššūkiais, tai vidutinių pajamų šeimos su vaikais. Ypač tai tampa aktualu, kuomet poros susilaukia naujagimio ir atsiranda erdvesnio būsto poreikis“, – aiškina jis ir priduria, kad poroms, neturinčioms finansinių galimybių įsigyti savo būstą, dažnai tenka ieškoti nuomos alternatyvų, o pastarosios yra itin ribotos nuomininkams su mažais vaikais ir gyvūnais.
NT ekspertė R.Užandytė pastebi, kad taupant būstui nemažą vaidmenį atlieka žmogaus motyvacija bei tinkamas elgesys su finansais.
„Labai gerai, kad mūsų valstybė ir bankai skatina jaunus žmones taupyti, tam yra taupomosios sąskaitos, investavimo galimybės, kiti įrankiai. Kai taupome būstui, turime peržvelgti prioritetus, metams galime ko nors atsisakyti ir pasitaupyti pradiniam įnašui – reikia suprasti, kad tai laikina ir susitaupyti padeda net tai, kad atsisakote išsineštinės kavos ar papildomo drabužio“, – kalba ji.
„Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais statistinis vilnietis už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį galėjo įsigyti 6,6 kv. m vidutinės klasės bute, Kauno gyventojas – 8,8 kv. m, Klaipėdos gyventojas – 8,9 kv. m, Šiaulių gyventojas – 11,8 kv. m, o Panevėžio gyventojas – 12,3 kv. m.
Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus.
