Daugiau nei dvidešimties metų patirtį turintis NT ekspertas Remigijus Pleteras atkreipia dėmesį į kelis svarbiausius klasifikavimo aspektus bei būsto ieškančius ragina „nepasimauti ant kabliuko“ – tai, kas kartais laikoma prestižine klase, nebūtinai yra kokybiška ir atvirkščiai, šių dienų ekonominė klasė gali nustebinti.
Kaina – dar ne viskas
Patirties neturintys gali manyti, jog tai, kas brangiausia, yra aukščiausios klasės. Visgi, eksperto teigimu, kaina yra sąlyginis, nuolatos kintantis rodiklis, dažniausiai priklausantis nuo šalies ekonominės padėties, nuo tendencijų rinkoje, pasiūlos ir paklausos santykio, net nuo įvykių globaliame pasaulyje ar paprasčiausiai nuo pardavėjo užmanymo už būstą prašyti tiek, kiek jis nori.
„Kalbant apie kainą, tai yra subjektyvus rodiklis, nebūtinai atspindintis būsto klasę. Pavyzdžiui, prabangiai įrengto būsto prastai vertiname mikrorajone, sename, prastos energetinės klasės, nerenovuotame name su kiauru stogu ir surūdijusiu vamzdynu kaina skelbime gali būti didesnė nei naujos statybos, A++ energetinės klasės būsto Pašilaičiuose ar Fabijoniškėse, nes pardavėjas taip nusprendė. Tačiau ta kaina nebūtinai atspindi tikrąją vertę rinkoje ar parodo namo kokybę“, – sako R.Pleteras.
Ekspertas pažymi, kad kaina yra pavaldi laikmečiui. „Pavyzdžiui, dar 2019 m. prestižinės klasės būsto Vilniuje 1 kv. metro kaina buvo apie 3 tūkst. eurų, o šiandien tai yra mažiausia ekonominės klasės būsto kaina sostinėje“, – sako R.Pleteras. Tiesa, jis priduria, kad atitinkamai augo ir vidutinės, ir prestižinės būstų klasių kainos.
Vieta yra aukso vertės
NT ekspertas juokauja, jog nekilnojamas turtas ir yra vadinamas nekilnojamu, nes jo vietos nepakeisi. Todėl priešingai nei būsto įrengimas, būsto vieta yra veiksnys, galintis nubrėžti jo kainos rėžius.
„Paprastai kalbant, būsto interjerą galima keisti – gerinti, gražinti, įrengti labai kokybiškai, tačiau to būsto, pavyzdžiui, iš Naujosios Vilnios į Žvėryną neatkelsi“, – aiškina R.Pleteras.
Jo teigimu, kalbant apie Vilnių, nekilnojamas turtas esantis aplink centrą – Žvėryne, Užupyje, Paupy, Antakalnyje ar pačiame Senamiestyje – dažniausiai turės didesnę vertę nei esantis miegamuosiuose rajonuose ar Vilniaus pakraščiuose.
Atsižvelgiant į tai, vietą galima laikyti vienu iš rodiklių, padedančių įvardinti būsto klasę. NT ekspertas priduria, jog skirtinguose miesto rajonuose egzistuoja ir skirtingi reikalavimai, kaip turi atrodyti pastatai, o tai taip pat turi įtakos būsto klasifikavimui.
„Pavyzdžiui, statant prestižiniuose rajonuose, veikiausiai bus reikalaujama daugiau meninės išraiškos, kokybiškesnės architektūros, daugiau žaliųjų erdvių, tuo tarpu buvę pramoniniai rajonai pasižymės mažesniais butų plotais, vietos trūkumu kiemuose, pigesnėmis pastatų apdailos detalėmis, stačiakampiais pastatais, primenančiais senus blokinius daugiabučius“, – dėsto R.Pleteras.
Pasak jo, šioje vietoje auksiniu viduriuku tampa miegamieji mikrorajonai, tokie kaip Pašilaičiai, Fabijoniškės, Bajorai ar Pilaitė, kur veikia gerai išvystyta viešoji infrastruktūra, o būstų kokybė pakankamai aukšta, mat šiuose rajonuose pastarąjį dešimtmetį dominuoja nauja statyba.
„Pagal vietą minėti rajonai iki šiol priskiriami ekonominei būsto klasei, tačiau naujos statybos standartai užtikrina pastatų kokybę tikrai neprastesnę nei prestižinės būsto klasės namų“, – paaiškina R.Pleteras.
Kokybė „iš vidaus“ – ta pati
NT ekspertas pažymi, kad apskritai šiandien statomų pastatų konstrukcijos ir energetinė klasė – nesvarbu ar daugiabutis yra prestižinės klasės, ar ekonominės – reikalauja tokios pat kokybės, tai reiškia tokių pačių kokybiškų medžiagų ir tokios pat kruopščios statybos.
“Kitaip sakant, būsto klasė šiandien nenusako pastato kokybės. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl auga tiek ekonominės, tiek prestižinės būsto klasės kaina, nes norint atitikti reikalavimus, visoms statyboms reikia tokių pat kokybiškų medžiagų ir technologiškai modernių sprendimų, mat “priduodant” pastatus, tikrinama jų inžinerinė kokybė, ne grožis“, – aiškina R.Pleteras.
Pasak jo, šiais laikais sparčiai keičiasi kokybės standartai, auga gyventojų lūkesčiai, naujakuriai yra reiklūs kokybei, todėl būstų klasifikavimo ribos tampa vis labiau neaiškios. Renkantis būstą, NT ekspertas pataria pirmiausia įvertinti, ar jame bus patogu gyventi, taip pat ar gerai išvystyta viešoji infrakstruktūra, kaip arti yra mokyklos ir darželiai bei viešojo transporto stotelės, kaip patogiai ir ar apskritai įrengtos kaimynystės ir laisvalaikio erdvės.
