„Pastatas mieste, vienas pats sau, be prisijungimo prie miesto komunikacijų, gyvuoti negali. Šiuolaikiniai miestai turi infrastruktūrą, maitinančią ir aptarnaujančią namus, nebereikia gyventi susispaudus, kaip viduramžiais laikais, kai tankus miestas buvo kuriamas specialiai, kad būtų lengviau gintis nuo puolančio priešo. Miestas savo esme panašus į grybą – paviršiuje matomi tik pastatai, tarsi grybai, o po žeme yra visa „grybiena“ – miesto inžineriniai tinklai, kurie tiekia šilumą, vandenį, elektrą, pašalina nuotekas, ryšių kabeliai ir visos kitos sistemos“, – pasakoja Ramūnas Gatautis, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovas, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras.
Anot jo, iki šiol Lietuvoje dauguma resursų buvo nukreipiama į pavienių daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimą, visgi toks kelias neišsprendžia esminių miesto problemų, pavyzdžiui, energijos suvartojimo, tvarios aplinkos užtikrinimo ir gyventojų judėjimo bei gyvenimo palengvinimo. Norėdama išspręsti ir šiuos uždavinius valstybė pradeda taikyti kvartalinę renovaciją.
„Miestas yra vientisas mechanizmas. Namas be inžinerinių tinklų funkcionuoti negali. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, sudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžinieriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti. Pastatas ir miesto inžineriniai tinklai turi atitikti vienas kitą, kaip du dviračio ratai, nes jei dviračiui vieną ratą atnaujinsim, sumontuosim naują padangą, sutepsim guolius, o kitas ratas liks su kiaura padanga ir išlupinėtais stipinais, tokiu dviračiu toli nenuvažiuosim“, – teigia R.Gatautis.
Glaudžiai susijusios sistemos turi būti modernizuojamos nuosekliai
Siekiant efektyvių sprendimų, pirmiausia atnaujinti turi būti daugiabučiai, mokyklos, poliklinikos ar kiti privatūs arba viešos paskirties pastatai, vėliau modernizuoti reikėtų kvartalo požeminių inžinerinių tinklų sistemas ir tik tada imtis kvartalo aplinkos – takų, automobilio stovėjimo vietų, apšvietimo, vaikų žaidimo aikštelių, želdinių ir suolelių. Šie žingsniai, anot R.Gataučio, yra neatsiejami.
„Ne paslaptis, kad seni, sovietų okupacijos metais statyti pastatai, yra energetiškai neefektyvūs. Tvarkingai atnaujinus ir apšiltinus daugiabutį, jo šilumos suvartojimas sumažėja maždaug perpus. Štai todėl būtina keisti namo šildymo sistemą nauja, kuri atitiktų renovuoto pastato šildymo poreikį – atitinkamai turi būti įrengtas mažesnės galios namo šilumos punktas, plonesni magistraliniai vamzdynai rūsyje, plonesni stovų vamzdžiai, mažesni radiatoriai butuose“, – sako Statybos ir būsto politikos grupės atstovas.
R.Gataučio manymu, įvertinus sumažėjusį šilumos poreikį kvartale reiktų imtis miesto šiluminių trasų, kurios yra nutiestos jau seniai, su prasta šilumine izoliacija, o vamzdynai jau nusidėvėję, todėl daug šilumos išvaistoma į aplinką dar nepasiekus pastatų.
Inžinerinių planų derinimas – nelengva užduotis
Siekiant kokybės ir tvarumo, atskirai turėtų būti įvertintas kiekvieno kvartalo inžinerinės ir ekonominės aplinkybės ir galimybės. Suderinti visų inžinierinių tinklų atnaujinimo bei plėtros planus ir techninius sprendimus dažnai yra rimtas iššūkis, tačiau siekiant tvarių ilgalaikių sprendimų ir energijos vartojimo efektyvumo, tai yra būtina.
R.Gataučio teigimu, norint geriausio rezultato, rekomenduojama sutvarkyti ir miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas, taip pat ir elektros tiekimo sistemas, kurios taip pat susidėvėjusios. Tiesa, skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, , elektros energijos poreikis pastatuose tik auga – namuose vis daugiau elektros prietaisų, atsiranda vis daugiau elektromobilių.
Kai kuriose savivaldybėse procesai jau vyksta
Pasak R.Gataučio, techniškai ir ekonomiškai naudingiausia visas šias miesto sistemas atnaujinti kartu, remiantis kvartalinės renovacijos principais. Suderinus žingsnius, gyvenimas nesibaiminant dėl vamzdynų avarijos ar didesnių sąskaitų už komunalines paslaugas atnaujintuose namuose ir sutvarkytoje aplinkoje būtų užtikrintas bent trims dešimtmečiams. Vis dėlto tokiems žingsniams reikia tinkamai pasiruošti tiek gyventojams, tiek savivaldybėms. Lietuvoje kai kuriose savivaldybėse jau įgyvendinti tokie bandomieji projektai, o sukauptą patirtį šiuo metu siekiama apibendrinti ir remiantis geriausiais pavyzdžiais padėti savivaldybėms pasirengti tobulesnes kvartalinės renovacijos programas ir jas sėkmingai įgyvendinti.
„Miestų atnaujinimas kvartalais – didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo, įtikinėjimo, diskusijų, bus perforatorių ir ekskavatorių triukšmo bei dulkių. Tam reikia tinkamai pasiruošti, reikia noro, reikia nebijoti nesėkmių ir išsitepti rankas. Siekiant išmokti, ir sumažinti klaidų skaičių, daromi pilotiniai projektai. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi patirties vykdant pirmuosius miestų atnaujinimo kvartalais pavyzdžius, iš kurių ateityje visi galėsime pasimokyti“, – teigia R.Gatautis.
