Išsamiai apie tai, kaip namų išmanizacija gali padėti taupyti, bus diskutuojama jau rytoj, konferencijoje „Ateities energetika Baltijos šalyse 2024“, vyksiančioje gegužės 15–17 dienomis, LITEXPO parodos „BaltTechnika 2024“ metu.
Konferencijoje pranešimą apie energijos taupymą diegiant išmanius sprendimus skaitysiantis ekspertas Artūras Kriukovas neabejoja, kad jų populiarumas su laiku tik augs: „Išmanieji namai – tai ne vien komfortas ir ekonominė nauda. Tai – ir saugumas, ir didesnė būsto išliekamoji vertė, ir taupomas laikas, ir tiesiog geros emocijos dėl to, kad gyveni name, „besielgiančiame“ taip, kaip tau reikia.“
Išmanusis namas ar biuras – patogus, praktiškas, bet ir ekonomiškas
Vardydamas išmaniojo namo privalumus, bendrovės „JUNG Vilnius“ techninio skyriaus vadovas A.Kriukovas pirmiausia akcentuoja praktinę naudą: patogumą ir taupymą. Didelės patirties šioje srityje sukaupęs ekspertas iš karto pateikia praktinį pavyzdį: „Šiais laikais turbūt kiekviename biure rastume geriamojo vandens aparatų su keičiamomis talpyklomis viršuje. Juose visiškai greta yra sumontuoti šaldytuvas ir kaitinimo įtaisas šaltam ir karštam vandeniui.
Veikdami vienas kitą, jie dar labiau didina suvartojamos elektros energijos kiekį. Negana to, vandens aparatai elektros energiją naudoja ir naktį, kai stovi nenaudojami. Pakeitus tokio aparato elektros lizdą iš paprasto į išmanųjį ir jį užprogramavus automatiškai vakare išsijungti, o ryte – įsijungti, elektros sąnaudos iš karto sumažės kone du kartus. Jeigu biurų komplekse tokių aparatų yra keliolika ar keliasdešimt, kaštų skirtumas gali pasiekti įspūdingus skaičius.“
Tiesa, pasakyti, kiek konkrečiai namo ar biuro išmanizacija gali iš viso sutaupyti energijos, anot eksperto, sudėtinga.
„Tam reikėtų šalia pastatyti du visiškai identiškus namus – vieną tradicinį, kitą išmanųjį, juose apgyvendinti identiškas šeimas ir bent kelerius metus kaupti iš jų gaunamus duomenis. To pasiekti praktiškai neįmanoma“, – konstatuoja A.Kriukovas, pridurdamas, kad galima vadovautis tradiciniais energijos sąnaudų skaičiavimais.
„Pavyzdžiui, yra apskaičiuota, kad namo vidaus temperatūros sumažinimas vienu laipsniu reiškia išlaidų šildymui sumažinimą maždaug šešiais procentais“, – orientyrą pateikia ekspertas.
Tačiau išmaniojo namo privalumai ekonomiškumu nesibaigia. Būstą su langais į pietų pusę turintys žmonės puikiai žino tą jausmą, kai po darbo dienos sugrįžti namo ir supranti, kad išeidamas pamiršai užtraukti užuolaidas. Gyvenant išmaniajame name, šio jausmo tiesiog niekuomet netektų patirti: automatinį užuolaidų, markizių ar žaliuzių valdymą galima užprogramuoti, susiejant jį su konkrečiomis paros valandomis, metų laiku ar būsto temperatūra.
Lygiai taip pat galima užprogramuoti ir šildomas grindis. „Bene didžiausias šildomų grindų trūkumas – kad nuo jų įjungimo iki norimo rezultato gali praeiti net iki kelių valandų. O išmaniajame name šildomas grindis galima užprogramuoti, kad jos automatiškai įsijungtų likus kelioms valandoms iki mūsų grįžimo ir malonia šiluma mėgautis vos įžengus pro duris. Taip pat galima jų įjungimą sieti su orų prognoze, faktine viso būsto ar atskiro kambario temperatūra – variantų daugybė“, – pasakoja A.Kriukovas.
Kalbėdamas apie galimybes, specialistas pateikia pavyzdį, kuris daugumai mūsų, ko gero, nė nešautų galvon: pasak A.Kriukovo, išmanusis namas netgi gali prisidėti prie... vaikų kūrybinio mąstymo ir kartu intelekto ugdymo!
„Išmaniajame name galima suteikti asmeninius durų atidarymo ir signalizacijos kodus vaikams ir juos susieti su pasirinktais ar visais namo elektros lizdais: atidarius duris tokiu kodu, pasirinkti elektros lizdai automatiškai išsijungs.
Taip vaikui gali būti apribota galimybė, užuot ruošus namų darbus, žiūrėti televizorių ar žaisti stacionariu kompiuteriu. O žinant vaikų prioritetus, visai įmanoma, kad jis arba susiras kokį nors naują užsiėmimą, arba pasitelks kūrybinį mąstymą, siekdamas bet kokia kaina įsijungti savo žaidimų kompiuterį“, – šypsosi pašnekovas.
Ar gali išmaniuoju namu virsti paprastas būstas?
Norint gyventi išmaniajame name, eksperto teigimu, visiškai nebūtina jo statyti nuo pamatų – novatoriškus sprendimus bei technologijas lengvai galima integruoti į bet kurį tradicinės statybos būstą. A.Kriukovas išskiria du variantus – kiekvieną su savais privalumais.
Pirmasis iš jų – visame pasaulyje vis labiau populiarėjanti išmaniojo namo valdymo sistema, KNX technologija. Šį standartą oficialiai pripažįsta ir naudoja beveik puspenkto šimto gamintojų 44-iose valstybėse ir daugiau nei 70 000 partnerių 163 šalyse. Pagrindinis KNX privalumas – šioje technologijoje naudojami sprendimai yra standartizuoti.
Kitaip tariant, nustojus veikti įmonei, iš kurios įsigijote įrangą, galima kreiptis į bet kurią kitą bendrovę, dirbančią su KNX technologija. Potencialus KNX trūkumas – šią sistemą reikia įdiegti iš karto visam namui. Sistema modulinė, ją galima plėsti pagal poreikį, tačiau pats karkasas iš karto turi būti sudedamas KNX.
Kur kas paslankesnė ir prie kiekvieno žmogaus būsto prisitaikanti alternatyva – JUNG HOME standarto išmaniųjų namų sistema, prisitaikanti prie poreikių.
„Tarkime, jums reikia, kad namuose išmanūs būtų ne visi, o tik tam tikri jūsų pačių pasirinkti elektros lizdai. Tai galima padaryti lengvai pasitelkus lanksčius sprendimus“, – pabrėžia A.Kriukovas, pridurdamas, kad toks kelias yra ir greitesnis, ir ekonomiškesnis nei didelė ir kompleksiška sistema.
Kasdienybė ar vis dar išskirtinė fantastika?
Komentuodamas stebimas tendencijas, specialistas sako matantis, kad susidomėjimas išmaniaisiais namais nuolat auga, ypač žmonių, besistatančių antrąjį ar trečiąjį būstą.
„Pagyvenę pirmajame, tradiciniame, name, jie išsigrynina savo poreikius, nusistovi jų gyvenimo būdas. Tokie žmonės įprastai jau yra susirinkę daug informacijos ir palyginimų, kaip gyvena jų draugai, pažįstami ir t. t. Tuomet tampa aišku, kokių išmaniojo namo funkcijų jiems reikia ir kokių norisi“, – pasakoja vyras.
Lyginant išmaniųjų sprendimų pasiskirstymą privačių namų ir butų segmentuose, didesnis susidomėjimas stebimas pirmajame. Pasak eksperto, tai savaime suprantama, nes nuosavame name yra kur kas didesnės kontrolės galimybės.
„Butuose daug kas nepriklauso nuo žmogaus: šildymo, vėdinimo, rekuperacijos sistemos. Aišku, išmaniuosius sprendimus galima įsirengti ir atskiruose butuose, bet tai sudėtinga ir ekonomiškai neapsimoka“, – priežastį įvardija specialistas.
O name žmogus turi visišką laisvę tvarkytis taip, kaip nori ir iš daugybės įmanomų variantų pasirinkti artimiausią sau. Pasak eksperto, būtent variantų gausa ir yra vienas didžiausių išmaniųjų namų privalumų: „Kiekvienas išmanusis namas gali būti sukonfigūruotas būtent taip, kaip patogu konkrečiam žmogui asmeniškai.
Mes visi skirtingi ir kiekvienas patogų gyvenimą įsivaizduojame savaip: kažkam iš mūsų namuose svarbiausias šildymas, kažkam – apšvietimas, dar kažkam – būsto saugumas, vėdinimas ar pramogos (multimedija). Išmanusis namas gali tapti tikru mūsų asmenybės atspindžiu, puikiai priderinamu prie mūsų pomėgių, įpročių ir netgi trūkumų“, – sako bendrovės „JUNG Vilnius“ techninio skyriaus vadovas A.Kriukovas.
Daugiau sužinoti apie energijos taupymo galimybes ir energetikos iššūkius bus galima jau gegužės 15–17 d. konferencijoje „Ateities energetika Baltijos šalyse 2024“, kuri bus LITEXPO tarptautinės specializuotos technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodos „BaltTechnika 2024“ dalis. Konferencijoje taip pat bus galima išgirsti apie saulės energetiką ir jos technologines naujoves, pastatų valdymo technologijas ir jų energinį efektyvumą, dirbtinio intelekto sprendimus ir energinį tvarumą pramonėje.
Tiek konferencijos, tiek parodos „BaltTechnika 2024“ metu gegužės 15–17 dienomis LITEXPO centre veiks ir kontaktų mugė, kurioje bus galima užmegzti naudingų ryšių su specialistais, konsultantais, technologijų gamintojais ir paslaugų tiekėjais.
