„Aš nedrįsčiau pasakyti, kad dabar turime NT burbulą, nes yra daugybė faktorių.
Burbulas būtų tada, jei kainų kilimą lemtų lūkesčių, kad kainos kils, turėjimas. Aš, kaip ekonomistas, dabar galiu paaiškinti NT kainų kilimą fundamentaliais veiksmais. Atlyginimai augo 10 proc., turėjome kovidinę aplinką – buvo pristabdyta naujo būsto statyba ir susidarė butelio kaklelio efektas. Turime išaugusią statybos kainą dėl žaliavų ir darbo jėgos brangimo, tas irgi brangina būstą. Bet neneigiu, kad ir NT vystytojų pelno maržos išaugo“, – žurnalistams penktadienį sakė G.Šimkus.
Tačiau jis kartu pripažįsta, jog NT rinka įkaitusi – aktyvumas smarkiai išaugęs, taip pat gerokai pakilusios kainos – apie 10 proc.
„Mes matome ir vertiname, kad šita rinka yra įkaitusi. Be to, galvojame ir diskutuojame, kokių priemonių imtis“, – teigė Lietuvos banko valdytojas.
Jis pabrėžia, kad šios tendencijos išryškėjo ne tik Lietuvoje, nes valstybės įliejo labai didžiulius pinigus į ekonomikas.
„Ir tie pinigai ieško įdarbinimo. Matome akcijų kainų stiprų augimą, ir pasigirstančias kalbas, o kada jos kris. Investicijos į finansų rinkas, finansų priemones Lietuvoje nėra taip išvystytos. Be to, lietuviui yra suprantamos tik dvi investavimo kryptys: indėliai ir nekilnojamasis turtas“, – teigė G.Šimkus.
Tiesa, jis pridūrė, kad birželį jau išryškėjo tendencijos, kad naujo būsto rinkos aktyvumas sulėtėjo.
Kalba ir apie mokesčius, ir apie paskolų griežtėjimą
Nors Lietuvos banko vadovas ir tvirtina, kad NT burbulo dar nemato, jis žada, kad centrinis bankas imsis visų priemonių suvaldyti NT rinkos kaitimą.
Tiesa, jis pabrėžia, kad tos priemonės ribotos – centrinis bankas gali veikti per kredito įstaigas, paskolas, tačiau pusė NT sandorių įvyksta finansuojant grynaisiais pinigais. Dėl šios priežasties Lietuvos bankas teikia pasiūlymus ir ministerijoms.
Tarp numatytų kovos su NT rinkos kaitimu priemonių G.Šimkus išskyrė tris. Didžiausią įtaką Lietuvos bankas gali padaryti būsto paskolų sąlygoms per atsakingo skolinimo nuostatas – Lietuvos banko vadovas atskleidė, kad banke šiuo metu diskutuojama apie galimybes nustatyti sudėtingesnius ar griežtesnius paskolų reikalavimus antrajam būstui.
„Sprendimai priimami valdyboje, bet Lietuvos banko darbuotojai analizuoja, vertina, skaičiuoja, kokį pasiūlymą pateikti“, – informavo G.Šimkus.
Paklaustas, ar galime dar šiais metais tikėtis tokio sugriežtinimo, Lietuvos banko vadovas patvirtino: „Manau, kad tikėtis galima“.
Jis pridūrė, kad kita alternatyva paveikti būsto paskolų rinką – anticiklinio kapitalo ar sisteminės rizikos rezervai.
Lietuvos bankas taip pat kreipėsi į Teisingumo ministeriją, siūlydamas Civilinio kodekso pataisymą tam, kad būtų pradėtos registruoti preliminarios būsto pirkimo sutartys. Šia priemone siekiama užkardyti spekuliacijas nepastatytu būstu ir geriau suprasti, kas vyksta rinkoje.
Be to, G.Šimkus pabrėžia, kad šalyje svarbu turėti ir efektyvų NT mokestį.
„Esame pristatę poziciją 2019 metais ir tikimės, kad bus išgirsta, turime mechanizmą, kad turi būti išplėsta NT mokesčio bazė“, – informavo Lietuvos banko vadovas.
