„Matau, kad Seime tikrai yra politikų, ir Savivaldybių asociacija šitą pasiūlymą palaiko, ir aš tikėčiausi, kad vis dėlto šitas Seimas ar kitas Seimas tą sprendimą vis tiek priims, bet būtų gerai, kad jis būtų priimtas dar šitame Seime“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I.Šimonytė.
Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės frakcijos atstovams antradienį nepritarus NT mokesčio įstatymo pataisoms, premjerė teigė suprantanti tai kaip politinio proceso dalį, tačiau ją liūdina partnerių vieša retorika.
„Aš suprantu tai kaip tam tikro politinio proceso dalį ir netgi labai smarkiai dėl to nepykstu. (...) Tai šiek tame matau galbūt užsispyrėlišką aiškinimą, kad valstybė arba savivalda gali egzistuoti be mokesčių, kas šiaip nėra tiesa“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Anot jos, nepaisant sutarimo kol kas atidėti mokesčių reformą, galima diskutuoti ir dėl kitų jos detalių, nekeičiant pertvarkos esmės.
„Tikiuosi, kad pavyks sutarti dėl (mokesčių reformos – BNS) modalumų išlaikant tą pačią kryptį, kuri yra sutarta su Europos Komisija, nes su ja yra sutarta kryptis, bet ne detalės. Dėl detalių galima diskutuoti. Kaip parodo nekilnojamo turto mokesčio pavyzdys, tos diskusijos tikrai gali duoti rezultatą, tikiuosi, kad tos diskusijos duos rezultatą ir kitų pakete esančių įstatymų atveju“, – kalbėjo premjerė.
Jei Seimas paskutiniu balsavimu priims pataisas ir jas pasirašys prezidenas, jos įsigalios nuo 2025 metų.
Seimas priėmė svarstyti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pasiūlytą variantą, numatantį 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, kai konkrečius tarifus tvirtins savivaldybės. Būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė).
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra ne kartą sakiusi, kad Europos Komisija balandžio pabaigoje Lietuvai skirtus 26 mln. eurų RRF lėšų sulaikė dėl dviejų nepasiektų rodiklių – neišplėstos aplinkosaugos ir NT mokesčių bazės bei galiojančių kai kurių mokesčių lengvatų.