Pastarieji užduoda sau klausimą – pirkti naują, seną ar renovuotą būstą. NT ekspertas Remigijus Pleteras sutinka, jog senesnės statybos būstai dažniau yra pigesni, tačiau atkreipia dėmesį į detales, kurios tokį pirkinį gali paversti it „kate maiše“ ir ragina neapsigauti.
Svarbu įvertinti išlaikymo kaštus
Gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas R.Pleteras sako, jog pirma ir viena pagrindinių priežasčių, kodėl senos statybos būstai šiuo metu labiau domina būsimus naujakurius, yra žemesnė ir labiau prieinama kaina.
Remiantis bendrovės duomenimis, kurie gauti analizuojant butų pirkimo-pardavimo sandorius, šių metų pirmąjį ketvirtį dviejų kambarių butų, esančių senos statybos daugiabučiuose miegamuosiuose Vilniaus rajonuose, kvadratinio metro (kv. m.) pardavimo kainos mediana sudarė 1,939 eurų už kv. m.
Kaune tokių butų kvadratinio metro pardavimo kainos mediana siekė 1,416 eurų už kv. m, o Klaipėdoje – 1,316 eurų už vieną kv. m.
Tuo tarpu pirminėje rinkoje, tai yra naujos statybos būsto kainos mediana sostinėje sudarė 2,593 eurų už kv. m., Kaune – 1,749 eurų už kv. m, Klaipėdoje – 1,515 eurų už kv. m.
Anot R.Pletero, kainų skirtumas akivaizdus ir to nepaneigsi, tačiau perkant nuosavą būstą, labai svarbu įvertinti jo išlaikymo kaštus. Eksperto teigimu, tai padės padaryti keli namų darbai: perkant būstą, derėtų pasidomėti pastato energetine klase; sužinoti, kokie renovacijos darbai pastate yra atlikti ir kokie dar tik planuojami bei paprašyti sąskaitų už renovacijos darbus ir įvertinti mėnesinės įmokos dydį už juos; atsižvelgti į kitus gyvenimo kokybę gerinančius aspektus, pavyzdžiui tokius, kaip galimybė įsigyti nuosavą sandėliuką ir (ar) parkavimo vietą, turėti terasą ar balkoną; galiausiai, įvertinti kaip sutvarkyta gyvenamoji namo aplinka, ar yra laisvalaikio erdvės ir vaikų žaidimo aikštelės.
„Pavyzdžiui, šiuo metu žemiausia kaina yra butų, esančių sovietinės statybos blokiniuose daugiabučiuose, tačiau perkant tokį būstą reikia suprasti, kad įprastai jo aplinka yra labai skurdi, energetinė klasė yra energetinio efektyvumo skalės „dugne“, panašioje vietoje yra ir garso izoliacija, taip pat dėl prastos būklės tokie pastatai gali būti jau renovuoti arba renovacijos procese, kas savininkui didina išlaikymo kaštus, nes, renovacijos sąskaita dalimis gula ant savininkų pečių kiekvieną mėnesį“, – aiškina R.Pleteras.
Palyginimui ekspertas pateikia pavyzdį, jog įsigijus naujos statybos būstą, vystytojai yra įpareigoti vykdyti garantijos darbus jei tokių prireiktų. „Kai kuriais atvejais garantijos laikotarpis siekia iki 20-ies metų, todėl naujakuriai ilgus metus gali būti ramūs dėl neplanuotų išlaidų“, – pažymi R.Pleteras.
Vilioja galimybė įsikelti nedelsiant
„Bonava Lietuva“ vadovas pastebi dar vieną priežastį, skatinančią žmones būsto žvalgytis antrinėje rinkoje: tai galimybė iškart apsigyventi be papildomų išlaidų būsto įrengimui. Visgi, ekspertas ragina nebūti naiviems ir viską gerai pasverti.
„Pirkėjai dažnai galvoja, kad įsikėlus į seną būstą jame greitai atliks kelis smulkius remonto darbus, tačiau praktikoje tie darbai užsitęsia, sąmatos išbrangsta, o kartais tiesiog paaiškėja, kad darbų atlikti reikės kur kas daugiau nei manyta arba priešingai, kad pastato konstrukcija norimų pakeitimų atlikti neleidžia“, – dėsto R.Pleteras.
Pasak eksperto, siekiant išvengti tokių nesklandumų, alternatyva yra rinktis naujos statybos būstą su vystytojo siūloma pilna apdaila, kurią galima rinktis iš skirtingų architekto pasiūlytų variantų ir taip dienos pabaigoje sutaupyti ir laiko, ir pinigų, ir nervų.
NT ekspertas R.Pleteras sako, jog tarp senos ir naujos statybos buto įsigijimo besirenkantys žmonės vertina ir tai, ar jie galės įsigyti parkavimo vietą, taip išvengiant problemų dėl automobilio laikymo šalia namų. Taip pat dažnam pirkėjui aktualus ir dviračių ar paspirtukų sandėliavimo klausimas, vis dažniau – elektromobilio įkrovimo galimybė, kurios senuose daugiabučiuose nei su žiburiu nerasite, o naujuose dalį parkavimo vietų su įkrovimo galimybe įpareigoja įrengti įstatymas.
Svarbiausia, pasak R.Pletero, perkant senos statybos būstą gyvenimui yra išsiaiškinti, ar to būsto paskirtis yra gyvenamoji, mat esant kitai paskirčiai gali kilti problemų dėl gyvenamosios vietos deklaracijos, bus sunkiau vaikams gauti vietą darželyje ar mokykloje ir panašiai.
„Perkant naują būstą sąžiningi vystytojai tokių detalių tikrai nenuslėps, tuo tarpu antrinėje rinkoje kartais pasitaiko norinčių taikyti džiunglių įstatymus, todėl atidus dokumentų skaitymas yra labai svarbus“ – pataria „Bonava Lietuva“ vadovas R.Pleteras.