„InRento“ finansuoja 8.74 mln. eurų vertės projektą Lenkijoje

Lietuvių sutelktinio finansavimo į NT nuomos projektus platforma „InRento“ finansuoja gyvenamojo namo konversiją Lenkijoje, Kališo mieste. Per 2,5 metų bus išvystyta 8.500 kvadratinių metrų gyvenamojo bei 1.000 kv. m. komercinio ploto. Investicijos į projektą sieks 8,74 mln. eurų, iš kurių „InRento“ finansuos 3,5 mln. eurų.
„InRento“ vadovas Gustas Germanavičius
„InRento“ vadovas Gustas Germanavičius / „InRento“ nuotr.

Seniausiame Lenkijos mieste vystomame projekte bus įrengta 160 butų ir 6 komercinės patalpos. Butų plotas svyruos tarp 40-60 kvadratinių metrų, o vidutinė kaina sieks 1.250 eurų už kv. m. Numatoma statybos darbų pabaiga – 2027 m. I ketvirtis.

Projektą planuojama finansuoti keliais etapais. Iki 2024 m. pabaigos „InRento“ suteiks 2,45 mln. eurų finansavimą, o likusieji 1,05 mln. eurų vystytojui bus suteikiami pagal statybos darbų etapus per likusį periodą.

„InRento“ nuotr./Eksterjero pavyzdys
„InRento“ nuotr./Eksterjero pavyzdys

Pasak „InRento“ vadovo Gusto Germanavičiaus, šiuo metu Lenkijoje dėl politinių ir ekonominių priežasčių yra susiklosčiusios unikalios aplinkybės investavimui į NT. Tai jau penktasis įmonės finansuojamas projektas Lenkijoje.

„Mūsų patirtis padeda tiksliau atpažinti šios rinkos specifiką. Visų pirma, dėl valdžios lengvatų gyventojai gali palankiomis sąlygomis įsigyti ekonominės klasės būstą. Tai sukuria didelę paklausą. Iš kitos pusės, Lenkijoje verslų bankinis finansavimas vystytojams yra itin brangus ir lėtas, todėl projektų pasiūla nėra pakankama. Būtent šių dviejų elementų sąveika leidžia mums Lenkijoje finansuoti labai likvidžius projektus ir užtikrinti tinkamą grąžos ir rizikos santykį investuotojams,“ – sako G.Germanavičius.

EURIBOR atitikmuo Lenkijoje WIBOR šiuo metu beveik 6 proc. Pridėjus banko pelno maržą būsto paskolos palūkanos gyventojams gali siekti ir 10 proc. Reaguodama į šią situaciją Lenkijos valdžia suteikė lengvatas žmonėms, perkantiems pirmąjį būstą iki 150.000 eurų vertės. Tokiems pirkėjams pirmus 10 metų bus taikomos fiksuotos 2 proc. palūkanos.

„InRento“ nuotr./Eksterjero pavyzdys
„InRento“ nuotr./Eksterjero pavyzdys

„Šiame projekte vystomų butų kaina svyruos tarp 50.000–80.000 eurų, todėl jie atitiks lengvatinės paskolos kriterijus. Be to, ekonominių butų kategorija visuomet yra likvidžiausia ir lengviausiai parduodama, nes tiesiog joje yra daugiausiai potencialių pirkėjų,“ – teigia „InRento“ vadovas.

Vakarinėje Lenkijos dalyje įsikūrusiame Kališe gyvena apie 100.000 gyventojų. Miestas išsiskiria vaizdingu senamiesčiu bei gyvybinga universitetų kultūra. Naujasis projektas nuo senamiesčio nutolęs vos per 2 kilometrus.

„Lenkijoje matome daug investuotojų iš Vokietijos, kurie perka NT. Jiems ši rinka itin pigi ir tuo pačiu suprantama bei saugi, nes yra kaimyninė ir gana gerai pažįstama valstybė. Būtent Kališe netrūksta investuotojų, perkančių butus ne sau, o norinčių juos nuomoti jaunimui,“ – sako G.Germanavičius.

Projektu rūpinsis 8 metus Lenkijoje veikianti ir dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų gyvenamojo ploto išvysčiusi lietuvių ir lenkų NT bendrovės „HoBu“ komanda.

„InRento“ nuotr./Eksterjero pavyzdys
„InRento“ nuotr./Eksterjero pavyzdys

Apie „InRento“

„InRento“ – nuo 2020 m. Lietuvoje veikianti ir pirmoji kontinentinėje Europoje licencijuota sutelktinio finansavimo platforma, skirta nekilnojamojo turto nuomos projektams. Įmonė atvėrė galimybes pajamas iš turto nuomos projektų gauti investavus vos nuo 500 eurų, nesirūpinant nuomininkų paieška ar turto valdymu. „InRento“ veikla yra licencijuota ir prižiūrima Lietuvos banko. Įmonė 2024 metais buvo pripažinta geriausia investavimo technologija Europos Fintech apdovanojimuose Londone.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos