Jauna šeima sako, jog po gyvenimo Santariškėse, Vilniuje, jų vienintelis noras buvo persikelti arčiau miesto centro, kad darbą bei senamiestį būtų galima pasiekti pėsčiomis.
50-ies kvadratinių metrų butas Žalgirio gatvėje pateisino visus lūkesčius – jis turi erdvią terasą su vaizdu į dar neužstatytas Šnipiškes ir netgi Gedimino kalną, taip pat pakankamai vietos gyventi dviems.
„Turim ir sandėliuką (jis įrengtas balkone), ir balkoną, ir butą – yra, kur paslėpti visus nereikalingus daiktus“, – sako Asta.
Netikėtas susitikimas su dizainerėmis
Norėjom kuo paprastesnio interjero, kuo mažiau paviršių, kad neapsikrautume daiktais, kad namų valymas butų lengvas. Kad tiesiog viskas gerai ir paprastai atrodytų.
Pamažu pradėjęs ruoštis remontui Reinoldas apie tai užsiminė kolegai – čia paaiškėjo, jog kolegos žmona yra interjero dizainerė.
„Visada galvojau, kad interjero dizaineris yra kažkas „vau“ – nesuvokiamo brangumo“, –prisipažįsta Reinoldas.
„Todėl iš pradžių ėjome su mintimi tik pasikonsultuoti, kaip suplanuoti visą butą, kaip viskas turėtų atrodyti. Tačiau baigėsi tuo, jog dizainerės padėjo įrengti visas erdves. Labai svarbu rasti bendrą kalbą su interjero dizaineriu – jeigu vizijos atitinka, tada ir darbas einasi sklandžiai. Tiesa, ir pačiam reikia padaryti „namų darbus“ – jei jau dizaineris pasiūlo kelis variantus, tą patį vakarą sėdi, diskutuoji ir renkiesi“, – priduria Asta.
Jauna moteris sako, kad dizaineriai žino daug daugiau apdailos medžiagų pasirinkimo variantų, be to, žino visą būsto įrengimo eigą – kas po ko turėtų eiti. Tad pirmasis pliusas – sutaupote laiko ir pinigų klaidų taisymui.
Dizainerės šiek tiek prižiūrėjo ir koordinavo statybos darbus, parduotuvėse atrinkdavo tas apdailos medžiagas, kurios porai patiko ir dar, pavyzdžiui, parketlentes, atrado kitoje parduotuvėje už mažesnę kainą.
Už pasitikėjimą meistrai atsidėkojo kokybiškais darbais
„Dar vienas atrastas būdas taupyti laiką – visas smulkias interjero detales, tokias kaip šviestuvai, aksesuarai, užsisakydavau į biurą, – prisimena Asta. – Nereikėjo lakstyti po parduotuves, derintis prie jų darbo laiko, o iš biuro šiuos daiktus greitai nuveždavau tiesiai į butą. Be to, nebūtina abiems daryti tą patį darbą – eiti kartu rinktis kiekvienos interjero detalės. Kas turi laiko, tą ir daro. Fiziškai į parduotuvę vykome išsirinkti vos kelių dalykų – grindų, vonios plytelių ir tapetų. Nes šiuos dalykus tu turi pamatyti „gyvai“.
Butą jiems pavyko susiremontuoti per 3 mėnesius. Pora svarsto, kad būtų pavykę ir dar greičiau, tačiau darbus pristabdė kalėdinis laikotarpis. Pavyzdžiui, nuo gruodžio vidurio neveikė parketlentes gaminantis fabrikas, o be grindų nepavyko dirbti toliau.
Ar sutapo dviejų pirmuosius savo namus įsigijusių žmonių požiūris į tai, kaip jie turi atrodyti?
„Priešpriešų buvo, tačiau diskutuodavome, kiekvienas pateikdavome savo argumentus ir tose diskusijose bei lengvuose ginčuose gimdavo tiesa. Rimtų konfliktų nekildavo“, – šypsodamasis prisimena Reinoldas.
Dar vienas atrastas būdas taupyti laiką – visas smulkias interjero detales, tokias kaip šviestuvai, aksesuarai, užsisakydavau į biurą. Nereikėjo lakstyti po parduotuves, derintis prie jų darbo laiko.
„Norėjom kuo paprastesnio interjero, kuo mažiau paviršių, kad neapsikrautume daiktais, kad namų valymas butų lengvas. Kad tiesiog viskas gerai ir paprastai atrodytų“, – sako Asta.
Su apdailos meistrais pora nesipyko – savo buto virsmo ateidavo apžiūrėti kas porą savaičių ir koreguodavo tik smulkmenas. Pavyzdžiui, dušo galvutės aukštį dėl Reinoldo aukšto ūgio.
„Tikrai nesėdėjom už nugaros pasistatę kėdę“, – šypsosi Asta. „Ateidavom gal daugiau dėl to, kad esam prisiskaitę įvairių mitų apie statybininkus, apdailininkus. O galiausiai gavome ne pagyrimą iš baldininko, kad su mumis buvo labai lengva dirbti. Jis prisipažino, kad kiti nuolat stebi jo darbą, klausia, ką čia daro ir kodėl – pagalvokite, juk tai kiekvieną erzintų“, – statybos meistrus užstoja buto šeimininkas.
Svarbiausias patarimas: žinoti, ko nori
Vis tik pirmojo buto kūrimas reikalavo ir šeimininkų indėlio: interjero dizainerės pasiguodė, kad būna šeimininkų, kurie kelis kartus per įrengimo laikotarpį keičia savo sprendimus.
„Manau, kad svarbiausia yra žinoti, kokio buto nori: skandinaviško, modernaus, bohemiško. Išsirinkti ir jau nebesimėtyti tarp įvairių savo norų ir vizijų“, – sako Asta.
„Asta kokį mėnesį gyveno „Pinterest“e – nuo to reikia ir pradėt. Mes prijaučiame šiuolaikiškam skandinaviškam stiliui. Tais atvejais, kai mūsų ir dizainerės nuomonė išsiskirdavo, mes parodydavome, ko norėtume. Kaip, pavyzdžiui, aš atradau miegamojo tapetus. Iki šiol jais džiaugiuosi“, – priduria Reinoldas.
Pora juokiasi, kad iki šiol švenčia šių namų gimtadienį ir iki šiol gėrisi savo namais.
Manau, kad svarbiausia yra žinoti, kokio buto nori: skandinaviško, modernaus, bohemiško. Išsirinkti ir jau nebesimėtyti tarp įvairių savo norų ir vizijų.
„Pirmą mėnesį aplankė labai keistas jausmas. Būdavo, grįžti vakare po darbo, žvalgaisi ir džiaugiesi: „O Dieve, kaip čia gražu, kaip čia faina.“ Manau, kad nepadarėme nė vienos klaidos ir šiandien nieko nedarytume kitaip“, – šypsosi Asta.
„Na, gal pakeisčiau televizorių. Į naujesnį. Ir dar automobilį. Daugiau – nieko“, – juokiasi Reinoldas.
