„Lietuvoje vyraujantis senovinis požiūris į atvirų erdvių ofisus keičiasi ir atvirų biurų turėtų atsirasti daugiau“, – sako Vilniaus dizaino kolegijos Interjero dizaino katedros vedėjas Karolis Kyzikas.
Anot jo, dar prieš pradedant projektuoti atviro biuro erdvę reikia suprasti įmonės filosofiją ir darbo pobūdį, mat kūrybininkams greičiausiai reikės visai kitokių patalpų, nei buhalteriams.
„Projektuojant svarbu išsiaiškinti tikslius poreikius, kad darbo našumas gerėtų, o darbuotojas toje aplinkoje jaustųsi laimingesnis“, – teigia K. Kyzikas.
Funkcionalios erdvės – komfortui
Jam antrina „Newsec“ biurų paslaugų grupės vadovas Baltijos regione Martynas Babilas: „Rinkoje atvirų erdvių biurai dar vis suvokiami primityviai: manoma, kad tai didelė erdvė, labai daug kvadratinių metrų ir nieko daugiau. Iš tikrųjų, biure turi būti sukurta daug satelitinių erdvių, kuriose žmonės jaustųsi patogiai.“
Greta atvirų biurų, anot ekspertų, turi būti įrengta vietų susitikimams, tyliųjų kambarių, kur galima netrukdomam parengti prezentaciją ar sutartį.
„Turi būti sukurtos skirtingos erdvės, kiekviena su savo funkcija. Žmonės biure tikisi komforto: kad lengvai pasiektų kolegas ir kad turėtų erdvę, kur galėtų susikaupti. Neužtenka sukurti vien tik atviro plano, reikia jį aplipdyti satelitinėmis erdvėmis, kurios garantuotų žmonėms tą komfortą“, – sako specialistas.
M. Babilo nuomone, įrengiant biurus vis svarbesnė ir kokybė: geras mikroklimatas, apšvietimas, sklandžiai veikiančios informacinės technologijos.
„Ofisai turi įvairią paskirtį: tiek darbui, tiek bendravimui, tiek poilsiui. Todėl jų struktūra turėtų tapti labai lanksti ir daugiafunkcė“, – aiškino jis.
Vadovai atsisako kabinetų
Atviri biurai įtiko Lietuvoje veiklą vystančių tarptautinių įmonių vadovams. Pavyzdžiui, Suomijos NT investicijų ir valdymo įmonių grupės „Technopolis“ vadovė Lietuvoje Lina Paukštė tikina nebegalinti įsivaizduoti darbo kitaip.
„Kai erdvės tampa atviros, atsiranda galimybių dirbti kitaip, pavyzdžiui, padaryti neformalų susitikimą. Todėl dabar vis dažniau įrengiami atviri kampai su patogiais krėslais, kur žmonės galėtų gerti kavą ir laisvai kalbėtis su verslo partneriais ar klientais“, – sakė L. Paukštė.
Pasaulinės finansinių paslaugų ir technologijų bendrovės „Nasdaq“ Baltijos rinkos vadovė Arminta Saladžienė sako, kad atsisakius darbo kabineto ir įsikūrus bendroje erdvėje su pavaldiniais, atsirado artimesnis ryšys su kolegomis, paspartėjo informacijos sklaida, sumažėjo posėdžių poreikis.
„Tai, kad dirbu kartu su kolegomis vienoje erdvėje, suponuoja ir tam tikrą bendravimo toną – visi bendraujame vienodai kolegiškai, draugiškai. Juokaujame, kad pas mus organizacijoje vyrauja ne „atvirų durų“, o „jokių durų“ politika“, – kalbėjo A.Saladžienė.
Anot jos, jeigu prireikia padirbėti, pavyzdžiui, su konfidencialia informacija, tam yra specialus kambarys.
„Tiesiog nueinu į savo „susitikimų, koncentracijos ir meditacijos“ kambarį, kuris yra tiesiai už mano stalo. Vienas grupės vadovų iš JAV juokaudamas nuramino mane, kad, net jeigu pati per darbo dieną daug nenuveikčiau, o visų kitų darbuotojų produktyvumas pakiltų dešimtadaliu, tai būtų didelis laimėjimas įmonei“, – apie teigiamą praktiką, atsisakius privataus vadovo kabineto, pasakojo „Nasdaq“ Baltijos rinkos vadovė.
O dirbdama kartu su kolektyvu vienoje erdvėje, A.Saladžienė tvirtina pradėjusi geriau jausti biuro nuotaikas ir, kas tuo metu organizacijai ar konkretiems darbuotojams labiausiai rūpi.
