„Jei nebus tinkamos darbo aplinkos, tai darbuotoją labai stipriai demotyvuos. Ergonomiška darbo aplinka darbuotojui rodo, jog įmonė galvoja apie jį kaip apie žmogų, o ne priemonę tikslui pasiekti“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Vadybos katedros docentė Lina Girdauskienė.
Erdvė kūrybai
Kaip pavyzdį daugelis mini didžiąsias technologijų įmones, tokias kaip „Google“, „Linkedin“, „Facebook“ ir jų biurus. Ten darbuotojams sudaromos visos sąlygos ne tik dirbti, bet ir leisti laisvalaikį: kino teatrai, skanėstų ir gėrimų automatai, stalo tenisas, biliardas ir kiti žaidimai, rekreacinės zonos ir sporto klubai.
KTU tyrėja teigia, jog skirtingos erdvės, spalvos, baldai, darbuotojui suformuoja skirtingas emocijas ir patirtis.
„Pavyzdžiui, peržiūrėjus kino filmą, gali kilti mintis vieną iš matytų vaizdinių, idėjų pritaikyti darbinėse užduotyse. Tai vadinamoji „kodėl gi ne“ metodika, kai iš skirtingų industrijų, sektorių, veiklų praktikos perkeliamos į visai neįprastą veiklą“, – sako L. Girdauskienė.
Anot jos, skirtingos erdvės ir zonos leidžia tuo pačiu metu ne tik atsipalaiduoti, bet ir išlikti darbingu.
„Ergonomiškos darbo vietos padeda išlaikyti darbuotojų darbingumą, pasiekti didesnį našumą ir efektyvumą“, – sako savo verslą vystanti mokslininkė.
Išvaduoja nuo rutinos
Kaip užsienyje, taip ir Lietuvoje kūrybiškos ir atviros erdvės nėra naujiena. Pavyzdžiui, Kaune veikiančiame informacinių technologijų (IT) įmonių klasteryje „Blaster“ įsikūrusios trys įmonės. 180 darbuotojų susitinka bendroje virtuvėje ir laisvalaikio erdvėse.
„Gerai įrengta darbo erdvė yra vienas iš būdų konkuruoti dėl gerų darbuotojų, kurių IT sektoriuje nuolatos trūksta. Kuriame tokias erdves, kuriose ne tik patogu dirbti, bet ir būtų galima pailsėti nuo darbo. Pabendravimas, žaidimas gali tapti tuo šviežio oro gūsiu, kuris atneša naujų minčių“, – teigia klasterio įkūrėjos, įmonės „TeleSoftas“, vieno iš skyrių vadovas Nerijus Eimanavičius.