– Dažniausiai pradedame nuo klausimo „kas esate?“ Taigi, kaip save pristatote tiems, kurie Jūsų dar nepažįsta asmeniškai arba nieko apie Jus pačią nėra girdėję?
– Esu interjero dizainerė ir LT dizaino namų wãpsva įkūrėja. Dievinu tapybą ir laiką, kai esu kūrybiniame procese.
– Kūrybininkui prisiminti savo veiklos pradžią dažniausiai visada įdomu, o kartais tai intriguoja pavyduolius arba tuos, kurie tyliai kuria ir nedrįsta padėti pirmųjų žingsnių viešoje erdvėje. Koks buvo Jūsų, kaip kūrėjos, startas?
– Baigusi studijas Šiaulių universitete, savo svajones, susijusias su interjerų, produktų kūrimu pradėjau realizuoti dirbdama baldus ir kompleksinius sprendimus siūlančioje kompanijoje. Tai – patirtis, kuri leido man augti ir kaip dizainerei, ir kaip projektų valdytojai. Wãpsva projektas buvo naujas iššūkis man, nes pasirinkusi interjero detalių ir mados sintezę, turėjau daug išmokti, mat mados sritis man buvo nauja. Aplinkiniai klausdavo, ar Šiauliams to reikia? Mano atsakymas buvo paprastas: jei reikia ir įdomu man, tai įdomu bus ir dar kažkam. Žinojau ir žinau, kur einu, ir kaip noriu atrodyti, o tai drąsiai mane veda į priekį.
Aplinkiniai klausdavo, ar Šiauliams to reikia? Mano atsakymas buvo paprastas: jei reikia ir įdomu man, tai įdomu bus ir dar kažkam.
– Šiauliai iš tiesų ne pati aktyviausia Lietuvos vieta kūrybos prasme. Kaip Jums, kaip kūrybiškai asmenybei, sekėsi čia adaptuotis ir įleisti šaknis?
– Šiauliai nėra aktyviausi, tačiau daug gerai žinomų ir kuriančių žmonių būtent iš Šiaulių: muzikantai, šou verslo atstovai, architektai ir t.t. Ir tai rodo, kad Šiauliai turi puikią terpę formuotis kaip kūrėjui. Tai – miestas su kūrybine aura.
– Kas šiuo metu yra pagrindinė Jūsų veikla?
– Interjerų kūrimas individualiems užsakovams ir wãpsva dizaino namų vedimas į priekį. Čia veikla labai plati: nuo būtiniausių darbų, veiklų planavimo iki naujų autorių paieškos, renginių organizavimo, taip pat esamų ir būsimų klientų aptarnavimas. Man svarbu, kokia informacija pasiekia dizaino namų klientus kiekvieną rytą, kokią žinutę mes apie savo veiklą perduodame visuomenei.
– „wãpsva LT dizaino namai” – koks jų veidas šiandien ir kaip jie gimė?
– Wãpsva projektas padeda integruoti Lietuvos kūrėjus, gamintojus į rinką, supažindinti ir pristatyti juos ne tik Šiauliams, Lietuvai, bet ir pasauliui.
Wãpsvos interjeras ir čia esantys gaminiai – organiška visuma. Stilistiškai jie kaip vienas kūnas. Užvėrusi kompanijos duris, kurioje dirbau beveik 10 metų, toliau vykdžiau sau mielą veiklą – kūriau interjero dizainą. Ieškojau patalpų, kur galėčiau įkurti savo dizaino namus. Juose planavau teikti ne tik interjero projektavimo paslaugas, bet ir apgyvendinti interjero detales, baldus ir kitus kūrybiškus dalykus. Per tą laiką daug keliavau, vykau į susitikimus didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kaskart, grįžusi į Šiaulius, pasigesdavau jaukios erdvės, kurioje rasčiau unikalių, vienetinių produktų bei iš minios išsiskiriančių aprangos detalių. Kai pamačiau patalpas, supratau, kad jose bus ne tik baldai. Pagalvojau, kodėl negaliu sujungti interjero ir aprangos? Toks laikmetis, kai rinka pilna Kinijos gamintojų produkcijos. Bet juk daug kas vertina itališkus, vokiškus ir kitų šalių gaminius, tačiau apie Lietuvos dizainerius, drabužių prekinius ženklus, aksesuarus, baldus ir interjero detales mažai arba visai nežino. Todėl reikėjo vieno mėnesio, kad idėja virstu kūnu – wãpsva LT dizaino namai buvo atidaryti.
– Kas buvo sunkiausia įkūrus saloną? Sakoma, kad prabangias kūrybines erdves įkurti Lietuvoje kainuoja labai daug. Kaip sprendėte šią problemą ir ar apskritai su ja susidūrėte?
– Kai esi interjero dizaineris, turi tam tikrą viziją ir artimųjų palaikymą, įkurti erdvę nėra nei labai brangu, nei sudėtinga. Kartais atrodo, kad kai kurie dalykai susiklosto savaime, kad vienas ar kitas projektas tiesiog privalo išvysti pasaulį.
– Kokia yra Jūsų kūrybos diena?
– Rytas prasideda nuo puodelio kavos, sūnaus vežimo į mokyklą ir pasivaikščiojimo su šuneliu. O jau po to skrieja įtemptas laikas: susitikimai wãpsvoje, vizitai pas užsakovus įrengiamuose objektuose, salonuose bei įprastinis darbas prie kompiuterio savo erdvioje studijoje. Keletą vakarų per savaitę skiriu tapybai.
– Ar nekyla minčių saloną atidaryti didesniame Lietuvos mieste, pavyzdžiui, Vilniuje?
– Plėtra yra viena iš ambicijų. Tačiau ne visada tik naujas salonas reiškia plėtrą. O dėl Vilniaus – jis „prisotintas“ miestas – pilnas salonų, butikų ir dizaino mugių. Nors dažnai išgirstu, kad tokios erdvės kaip wãpsva reikia Vilniuje, Klaipėdoje ir pan.
– Ar Šiauliai Jūsų, kaip kūrėjos, neriboja?
– Kurti galima bet kur. Jei norisi viešumos, visada įmanoma prisiminti tai, kad gyvaname IT laikmetyje. Lietuva yra labai mažytė, todėl nuvykti į susitikimą, renginį, pristatymą kitame mieste yra tikrai nesudėtinga.
– Kokių kūrybinių ambicijų turite ir ką kuriate, kokius projektus įgyvendinate šiuo metu?
– Viena iš ambicijų – nauji projektai, kuriuose jungsime kūrybą, turimas kompetencijas ir rinkos paklausą.
– Kas Jums yra didžiausi kūrybiniai iššūkiai ir kaip su jais susitvarkote?
– Tai, kas man visiškai nauja ir nepatirta. Tuomet padeda entuziazmas, nuolatinis darbas, artimųjų palaikymas ir tikėjimas, kad viskas turi būti gerai.
– Ko, Jūsų nuomone, reikia, kad jaunas kūrėjas Lietuvoje galėtų nemirti iš bado?
– Noro dirbti. Aišku, reikia tikėti savimi, tuo ką darai, nebijoti suklysti.
– Kaip suderinti kūrybiškumą ir verslą? Juk neretai geras kūrėjas būna nesėkmingas verslininkas.
– To reikia mokytis. Minėjau, kad projekto valdymo išmokau dirbdama kompanijoje. Jei pats nesugebi, visada gali pasitelkti ką nors į pagalbą.
– Kas Jus įkvepia kurti?
– Mane inspiruoja aplinka, sutikti žmonės, emocijos.
– Ką veikiate, kai nedirbate?
– Darbas yra mano laisvalaikis. Kitas laikas skiriamas šeimai, kūrybai, pažinimui.
– Ar teko stažuotis užsienyje ir ką įdomaus iš ten parsivežėte?
– Stengiuosi kasmet aplankyti bent vieną užsienyje vykstančią baldų ar interjero parodą Vokietijoje, Švedijoje ar Italijoje. Žinoma, pasižvalgyti teko ir kaimyninėje Latvijoje, Ukrainoje. Kiekviena šalis turi savo spalvą, skonį, kvapą, todėl reikia nors kartą ten pabūti, aplankyti ne tik muziejus, bet ir parodas. Tuo labiau, kad parodoje yra galimybė pabendrauti su kūrėjais, atstovais, užmegzti naudingų pažinčių. Taip pat pabūnu toje terpėje, kur viskas sukoncentruota į mane dominančią sritį. Savo salone organzuojate nemažai renginių.
– Kaip vertinate kūrybinius virsmus Lietuvoje, ar užtenka įvairių seminarų, renginių, ar yra pakankamai nišų tobulėti?
– Reikia noro, o kur išeiti ir kuo užsiimti tikrai yra.
– Ko norėtumėte palinkėti sau ir kuriantiems savo aplinkos žmonėms?
– Entuziazmo ir mokėjimo džiaugtis pačiu procesu.
Ačiū už kūrybiškas atvertis!
