Specialistų teigimu, tokie Europos visuomenių struktūros pokyčiai labiausiai džiugina gamintojus ir prekybininkus, tačiau glumina psichologus ir sociologus.
Į tendencijas sureagavo baldų gamintojai
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė sako, kad tokios tendencijos – ne naujiena ir buvo stebimos jau kurį laiką.
„Statistika jau kurį laiką rodė, kad bent Vokietijoje daugėja po vieną gyvenančių jaunų dirbančių žmonių, kurie keliasi gyventi į miestus. Namų ūkių skaičius per dešimtmetį išaugo, gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui taip pat didžiausias per kelis dešimtmečius. Ir pirmiausia į tai sureagavo rinka siūlanti būsto įrengimo sprendimus – juk net ir gyvendamas vienas žmogus turi turėti visus būtiniausius baldus bei buitinę techniką“, – aiškina A. Gurinskienė.
Jos teigimu, tokie visuomenės pokyčiai atveria Lietuvos baldų gamintojams bei eksportuotojams.
„Kalbame apie Vakarų Europos šalį, kuri yra pripratusi prie aukštų standartų, kokybės, o finansiškai saugiai besijaučiantys žmonės tikrai investuoja į savo namų jaukumą. Vienas vokietis per metus statistiškai išleidžia 400 eurų baldų atnaujinimui. Ir tai, kad vokiečiai miega ant lietuviškų lovų, ar svečius priima ant Lietuvoje gamintų sofų – jokia naujiena“, – sako Lietuvos biuro vadovė.
Išlaidas vaikų kambariui kompensuoja technika
Tai, kad keičiasi Europos demografinė struktūra ir joje mažėja vaikų, taip pat lemia ir išlaidų paskirstymą būsto įrengimui. Pavyzdžiui vokiečiai, anksčiau lėšas skirdavę vaiko kambariui įrengti, dabar daugiau dėmesio skiria virtuvei.
„Matome dar vieną paradoksą – žmonės vis rečiau gamina ir valgo namuose, tačiau jiems labai svarbu, kaip įrengta virtuvė, kokia joje buitinė technika. Šis stereotipas ateina iš ankstesnių laikų, tačiau panašu, kad vieta, kur verdi kavą ir pusryčiauji, vis dar yra tikroji namų širdis“, – pastebi A. Gurinskienė.
Anot jos, Vokietijos rinkoje dominuoja skandinaviškas stilius, tačiau labai svarbi kokybė, medžiagų natūralumas, ramios spalvos.
Apžvalgininkai taip pat pastebi, kad nors vienu didžiausių pasaulyje baldų gamintojų laikoma IKEA savo kataloguose bei būsto sprendimuose vis dar akcentuoja šeimą ir iš asortimento tikrai nešalina vaikų kambariui skirtų sprendimų, matyti, kad ir ji pamažu orientuojasi į tuos, kurie gyvena po vieną.
Visi ieškantys naujų interjero sprendimų, dizainerių patarimų kaip išsirinkti ir derinti naujus baldus ar minimaliomis pastangomis atnaujinti būstą idėjų pasisemti galės nuo spalio 5 iki 8 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančioje parodoje „Baldai“. Čia prisistatys ne tik baldų ir interjero sprendimų gamintojai bei importuotojai, bet ir dizaineriai, architektai, apšvietimo sprendimų specialistai.
Po vieną ne tik jauni
Eurostato duomenimis, tendencija jauniems mokslus baigusiems žmonėms išsikelti iš tėvų namų ir pradėti atskirą gyvenimą Europoje stebima jau 60 metų, tačiau pasirinkimas ne kurti šeimą, o gyventi pavieniui populiarėja pastaruosius kelis dešimtmečius.
Kita vertus pavieniui pasirinkę gyventi darbingo amžiaus žmonės – vos vienas segmentas. Kita ženkli dalis – pagyvenę žmonės. Statistiškai, kas trečias senjoras Europoje gyvena vienas. Specialistai tai sieja su gyvenimo kokybės pokyčiais, ilgėjančia gyvenimo trukme, ir tuo pačiu pastebi, kad dalyje Europos šalių tokios tendencijos negalioja dėl stiprių kultūrinių tradicijų bei skirtingų socialinių sistemų.
Tai, kad pavieniui daugiau gyvena Šiaurės, o ne Pietų Europos gyventojų susiję su socialine rūpyba, taip pat ir kultūrinėmis nuostatomis, kurios Europos pietuose keičiasi lėčiau ir vis dar dominuoja tradiciškesnė šeimos samprata.
