– Papasakokite apie save – ką veikiate, su kokiais klientais dirbate?
– Dažniausiai projektuoju privačius interjerus – butus, kotedžus, gyvenamuosius namus. Taip pat konsultuoju žmones, norinčius pirkti, atnaujinti ar patobulinti būstą, ruošiančius jį parduoti ar nuomoti. Mano klientai – patys įvairiausi: nuo studentų, kuriems butus nuperka tėvai, iki brandaus amžiaus žmonių. Lengviau dirbti su jaunais, šiek tiek sunkiau – su vyresnio amžiaus užsakovais. Pastarieji dažnai būna konservatyvūs ir sunkiau įsileidžia naujoves, todėl kartais tenka pakovoti dėl vienokių ar kitokių sprendimų.
– Įdomu, kodėl pasirinkote interjero dizaino specialybę?
– Interjero dizainas – galimybė kurti. Visada jaučiau tokį poreikį. Paauglystėje, ieškodama savęs, išbandžiau labai daug kūrybos sričių – visas vizualiojo meno formas (piešimą, grafiką, keramiką, tapybą), chorinį dainavimą, įvairiausių stilių šokius, eilių rašymą. Ši patirtis padėjo suvokti, ko iš tiesų noriu, kas mane labiausiai įkvepia ir skatina tobulėti. Supratau, kad rinksiuosi tokią profesiją, kurioje galėsiu suderinti tikslumą, preciziškumą ir kūrybą. Interjero dizainas yra būtent tokia specialybė – reikia ir konkrečių žinių, skaičiavimų, erdvinio mąstymo, ir gebėjimo kurti. Nesigailiu, kad beveik prieš 10 metų atsisakiau teisės studijų Mykolo Romerio universitete ir pasukau sunkesniu, bet gerokai įdomesniu keliu. Tikiu likimu, todėl manau, kad šiandien esu ten, kur ir turėjau būti.
– Kokia jūsų darbo diena?
– Mano darbo diena nesiskiria nuo kitų darbingo amžiaus žmonių, išskyrus tai, kad neturiu stovėti spūstyse, norėdama nuvykti iki darbo vietos – triūsiu iš namų. Tai leidžia dieną pradėti be įtampos. Stengiuosi startuoti kuo anksčiau, kad vakare liktų laiko sau, šeimai. Džiaugiuosi, kad gyvenu gamtos apsuptyje – čia pat miškas, upelis, tad, pritrūkus įkvėpimo, turiu kur jo pasisemti. Pasiimu šunį ir kartu keliaujame jo ieškoti.
– Smalsu sužinoti, koks buvo jūsų kelias į profesionalios interjero dizainerės Olimpą?
– Esu kelio į profesinį Olimpą pradžioje: svarbu nestovėti vietoje, o judėti į priekį. Iš pradžių darbavausi keliose skirtingose įmonėse, kaupiau patirtį, stebėjau, kaip realiai vyksta interjero kūrimo procesas, nes, tenka pripažinti, vien aukštojo išsilavinimo mūsų srityje tikrai neužtenka, itin trūksta praktinio žinių pritaikymo. Ilgainiui subrendau kaip specialistė ir nusprendžiau, jog atėjo laikas kurti kažką savo. Žinojau, kad jeigu nebandysiu dabar, galbūt nepabandysiu niekada – ir dėl to smarkiai gailėsiuosi. Mėgstu iššūkius ir neieškau lengviausių kelių, todėl drąsiai siekiau savo tikslo. Stiprus šeimos ir draugų palaikymas taip pat padrąsino. Nuo studijų laikų dirbau pardavimo įmonėje. Ši veikla išugdė diplomatinius bei derybinius gebėjimus ir išmokė parduoti – juk be to neapsieisi kurdamas savo verslą. Žinoma, reikėjo laiko įsitvirtinti, tačiau niekada nepraradau tikėjimo, kad ateis ta diena, kai galėsiu atsikvėpti ir ramiai dirbti savo darbą.
– Kokius interjerus kuriate, koks stilius jums priimtiniausias?
– Kuriu interjerus, paremtus ergonomika ir šiuolaikiška estetika. Analizuoju visas naujausias tendencijas, nes technologijos tobulėja, sparčiai keičiasi ir kaip specialistė turiu savo klientui pasiūlyti tik geriausius sprendimus. Man priimtiniausias ir smagiausias modernus minimalizmas: jis gali turėti skandinaviško ar industrinio stiliaus apraiškų. Saikinga eklektika suteikia projektui žavesio ir savitumo. Žinoma, tenka rengti ir modernios klasikos interjerus. Manau, geras dizaineris turi mokėti kurti visais stiliais.
– Kiek valandų per dieną skiriate darbui, ką veikiate, kai nedirbate?
– Paprastą dieną stengiuosi dirbti 8 valandas. Man svarbu išlaikyti darbo ir poilsio balansą, nes tik tada jaučiuosi komfortiškai – galiu būti 100 proc. produktyvi. Džiaugiuosi, kad sugebu susidėlioti darbus taip, kaip man patogu. Šios laisvės trūko dirbant kitur. Paradoksalu, bet tokia nepriklausomybė mane skatina dar daugiau plušėti. Kartais sunkiai išeina pasakyti sau „stop“. Laisvu nuo darbo laiku patinka sportuoti, skaityti geras knygas, vykti į gamtą, susitikti su draugais. Mėgstu pažinti naujas kultūras, tradicijas, žmones, todėl kelionės man yra didžiausias džiaugsmas ir malonumas.
– Kokiais savo darbais labiausiai didžiuojatės?
– Galbūt nuskambės labai drąsiai, bet didžiuojuosi visais savo darbais. Juk kaskart išmokstu kažką naujo ir atiduodu visą savo širdį, laiką, stengdamasi pasiekti kuo geresnį rezultatą.
– Ko nemėgstate interjero dizaino srityje?
– Pasakysiu atvirai – nemėgstu, kai man pradeda aiškinti, kaip turiu dirbti. Turiu omeny tokį probleminį ir kategorišką užsakovo tipą, su kuriuo, manau, visiems dizaineriams yra tekę susidurti. Jis žino geriau už bet kokį profesionalą, ginčijasi be argumentų, nors suvokia, kad yra neteisus. Manau, visi turi dirbti savo darbą. Tai, ką geriausiai išmano.
– Kai kalbate, susidaro įspūdis, jog dizaineris turi nuolat mokytis, nes vis atsiranda norinčių jį pamokyti. Kaip mokotės pati?
– Norint tobulėti, būtina mokytis. Daugiausia naujienų pasisemiu tiekėjų organizuojamuose pristatymuose, skaitau specialiąją literatūrą (prenumeruoju kelis žurnalus), seku ir analizuoju tendencijas internete. Kitais metais planuoju vykti į Salone del Mobile.Milano parodą, kuri nukreipia reikiama linkme visus pasaulio dizainerius ir architektus. Be to, naudinga bendrauti su kolegomis, kuriems tenka susidurti su tomis pačiomis problemomis. Visada galima padiskutuoti dėl abejotinų vietų, pasimokyti iš svetimų klaidų. Kartais tenka mokytis ir iš savo klaidų – tai natūralu.
– Ar įgyvendinate bendrus projektus su partneriais kolegomis, ar dažniau darbuojatės viena?
– Dažniausiai tenka dirbti vienai, tačiau pagalvoju, kad būtų įdomu didesnį projektą įgyvendinti drauge su kolegomis. Galbūt pasitvirtintų posakis, kad dvi galvos geriau už vieną. Tikiu, kad dar bus progų išbandyti tokį darbo formatą.
– Kol neturite bendraautorių, gal užsakovai prisideda savo idėjomis?
– Visi žmonės skirtingi ir savaip įsivaizduoja interjero kūrimo procesą. Prieš kiekvieną projektą detaliai, su pavyzdžiais, papasakoju darbo eigą, kad liktų kuo mažiau neaiškumų. Vieni užsakovai labiau linkę pasitikėti dizaineriu, kiti – mažiau. Dažniausiai kurti interjerus „padeda“ pastarieji, nes bijo, kad projektas pakryps ne ta linkme, kuria jie norėtų. Esu už glaudų bendradarbiavimą su klientais, todėl visada bandau rasti kompromisą.
– Kokios pastaruoju metu ryškiausios interjero dizaino tendencijos?
– Norėčiau atsakyti į šį klausimą žodžių lietumi: marmuras, gaivališkos augalijos raštai tapetuose ir audiniuose, žalia spalva, variniai akcentai. Ši asociacija pagrįsta. Marmuras ir jo imitacija šiuo metu išgyvena tikrą renesansą – plytelių salonai mirga nuo įvairių spalvų ir formatų marmuro imitacijos plytelių. Apdailos plokščių gamintojai neatsilieka – vis profesionaliau pakartoja marmuro paviršiaus raštą. Net kilimą esu mačiusi su balto marmuro raštu. Vešlios augalijos motyvas yra šios vasaros hitas: jis okupavo ne tik interjero salonų lentynas, bet ir reklaminius parduotuvių stendus, drabužių linijas. Toks palmių lapų proveržis rodo, kad žmonės pasiilgę gamtos motyvų kasdieniame gyvenime. Korporacija „Pantone“ 2017 m. spalva išrinko „greenery“, todėl nenuostabu, kad šiuo metu aktualūs visi žali atspalviai.
Varinės detalės interjere taip pat vis dar populiarios – šviestuvai, kavos staliukai, laikrodžiai, vazos. Varis yra puikus pasirinkimas norintiems išskirtinių, bet ne rėkiančių interjero akcentų.
– Kaip kasdien randate motyvacijos dirbti individualiai – ar neapima tinginys?
– Niekada neturėjau dėl to rūpesčių. Man namuose lengviau susikaupti, nes niekas neblaško. O kad neapimtų tingulys, reikia turėti tiek projektų, kad fiziškai nebeliktų laiko dykinėti. Taip pat svarbu išsikelti tikslus ir numatyti priemones, kokiais būdais tų tikslų pasiekti. Kadangi darbas yra mano aistra, greitai pajuntu azartą ir noriu daryti vis daugiau.
– Kiek laiko įprastai užtrunka visiškai įkūnyti savo sumanymą?
– Jeigu kalbame apie galutinį projekto įgyvendinimą, vidutiniškai procesas trunka iki metų. Vieni greičiau įsirengia, kiti – lėčiau. Viskas priklauso nuo finansinių galimybių ir nuo to, kada startuojame. Yra buvę atvejų, kai namas nepastatytas, o jau kuriame interjerą: tokio projekto pabaigos tenka laukti labai ilgai.
– Ar lietuviai reiklūs savo namams?
– Džiaugiuosi, kad tautiečiai tampa vis sąmoningesni ir vis dažniau savo namų interjero kūrimą patiki profesionalams. Vis daugiau žmonių nori turėti ne tik patogius ir gražius, bet ir išskirtinius namus. Žinoma, patogumas visų svarbiausia, tačiau vis dažniau klientai pageidauja nestandartinių idėjų. Galėčiau teigti, jog lietuviai yra reiklūs savo namams. Susidariau įspūdį, kad užsienyje, ypač Vakaruose, žmonės supranta interjero svarbą, bet nežiūri į jį kaip į konstantą – vienintelį ir galutinį variantą visam gyvenimui. Vakariečiai dažniau renovuoja namus arba perka naujus.
– Ar lieka laiko šeimai?
– Šeima man visuomet buvo ir bus pagrindinis prioritetas, todėl laiko jai randu visada.
– Kaip vertinate savo nuveiktus darbus, ką dar šioje srityje stengsitės pasiekti?
– Nuveiktus darbus vertinu teigiamai. Visada yra kur tobulėti: kai kurias savo veiklos vietas norėčiau dar labiau nušlifuoti. Ateityje norėčiau dirbti komandoje. Galbūt pati ją ir suformuosiu. Taip pat svajoju išgryninti savo darbų braižą. Mane žavi tie dizaineriai, kurie turi aiškią stilistiką, – jų darbų nesupainiosi su kitais. Laikas – mano sąjungininkas, tad viliuosi artimiausiu metu įgyvendinti savo planus.
– Kokius projektus šiuo metu vykdote?
– Dirbu prie kelių skirtingų projektų: gyvenamojo namo Vilniaus užmiestyje, vidutinio dydžio buto merginai „Misionierių sodų“ komplekse ir nedidelio butuko, skirto nuomai Vilniuje, „Kauno–Algirdo“ namų kvartale.
– Kas, be darbo, jus džiugina?
– Dabar mane labiausiai džiugina artėjančių atostogų pojūtis. Laukia Norvegijos fjordų pažinimas.
– Ar turite savo darbo moto?
– Dizaino, kaip ir kulinarijos, paslaptis – tai menas dozuoti ingredientus.
