Pasak nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, drąsesni sprendimai interjeruose visuomet traukia akį, tačiau tokie butai, nors ir vizualiai patrauklūs, gyventi juose ryžtasi ne visi.
„Daugumai lietuvių tik gražu pažiūrėti į ryškių spalvų interjerus. Ankstesniuose „Nacionalinio interjero konkursuose“ tokie interjerai gavo aukštus žmonių įvertinimus. O savo namams dažniausiai renkamės santūrų ramų koloritą: smėlines, švelnias pilkšvas spalvas. Be to, vertiname natūralias medžiagas, tai, kas suteikia jaukumą, ilgaamžiškumą“, – įsitikinęs A.Avulis.
Kam šiandien lietuviai skiria didžiausią dėmesį įsirengiant namus? Kaip keičiasi interjerai ir gero skonio samprata? Apie tai 15min plačiau pasakoja dizainerė, daugkartinė „Nacionalinio interjero konkurso“ dalyvė ir 2018-aisias metai konkursą laimėjusi Jurgita Ambraškaitė.
– Kaip manote, kaip metams bėgant keičiasi lietuvių interjero skonis, estetikos suvokimas? Kokia kryptimi judame, kas mums – patrauklu?
– Lietuvių skonis labai keičiasi. Man smagu, kad mes, kaip tauta, galime prisitaikyti bet kokiomis sąlygomis: iš gūdaus, niūraus sovietmečio šoktelėjome į pačias moderniausias erdves. Lietuviai labai drąsūs, techniški, inovatyvūs ir tikrai turi superinį skonį, domisi naujovėmis. Tas akiratis metams bėgant labai prasiplėtė.
Dar prieš kelis dešimtmečius norėjome didelių namų, kone pilių – gal buvome išsiilgę to, norėjome visko kuo daugiau, buvome pasiilgę galimybių elgtis taip, kaip norime. Šiandien milžiniški būstai keičia formą, žmonės mąsto praktiškiau. Tuo metu lietuvių architektai laimi aukščiausio lygio konkursus Japonijoje, Anglijoje, Vokietijoje – turime daugybę aukščiausio lygio specialistų ir esame labai kūrybingi.
– Gal vis dažniau norime eksperimentuoti, imamasi modernesnių, drąsesnių sprendimų?
– Prieš keletą metų pamačiau, kokių šiuolaikiškų fermų šalyje turime ir kaip šalia jų įsikūrę jauni ūkininkai. Miško pašonėje stovi modernūs, stilingi namai dideliais langais, kiemas – apželdintas pačiais įvairiausiais augalais, sukurta jūros peizažo aliuzija su smilgomis, viksvomis. Prisipažinsiu, buvau nustebusi – iš šono žiūrint nesunku patikėti, kad tai ne Lietuvos kaimas, o kokia nors Švedijos pakrantė, pajutau begalinį susižavėjimą.
Džiaugiuosi, kad išgijome nuo gigantomanijos ir pilių su bokšteliais ant stogo. Dabar daugiau keliaujame, matome, kaip gyvena kiti, stebime, laviname skonį ir suprantame, kad gyvenime yra įdomesnių dalykų, nei įstatyti papildomą auksinę plytą į pamatus, todėl prioritetu tampa geras skonis, originalumas.
– Dažnai akcentuojame estetiką, tačiau turbūt svarbiausia įsirengiant būstą – jo praktiškumas, funkcionalumas. Kiek tam dėmesio skiria lietuviai?
– Visi stengiamės būti praktiški ir funkcionalūs, tačiau taip save net šiek tiek ribojame, viską darome taip, kad namai tarnautų mums ilgus metus, kad interjeras būtų ilgaamžis. Gal ir nėra blogai, bet kartais verta pagalvoti, ar tikrai 30 kv. metrų lofte, kurį įrenginėjate šiandien, po keliasdešimt metų norės gyventi jūsų vaikai, anūkai. Net jūs pats. Taip sakau, nes žmonės neretai susikuria tokias erdves, kurios jų galvose turi tarnauti kelis dešimtmečius, nepaisant to, kad atsinaujinti – labai sveika.
Dėl šios priežasties kartais nereikia per daug įsprausti savęs į rėmus, priešingai – išdrįsti pažaisti detalėmis, o vėliau galbūt jas pakeisti kitomis, negalvojant, kad jos turi tarnauti visą gyvenimą.
O funkcionalumas visuomet išlieka aktualus, ypač mažose erdvėse. Populiarėja ir taip vadinami išmanūs namai, jauni žmonės vis dažniau ieško patogumo, skiria daugiau dėmesio techniniams sprendimams.
– Ką patartumėte tiems, kurie suka galvą, kaip įsirengti nedidelius butus, ką svarbiausia žinoti projektuojant mažas erdves?
– Norėdami padidinti erdvę galime eiti lengviausiu keliu: dažykime sienas kuo šviesiau ir tikėkime, kad kibiras baltų dažų mus išgelbės. Taip daro daugelis ir dėl to tokie butai suvienodėja, tampa nuobodoki. Ir nors vienam balta spalva asocijuojasi su sterilia ligonine, o kitam – su švara ir elegancija, neretai baltos sienos išties yra geras sprendimas, tik rekomenduočiau interjere panaudoti įdomesnius akcentus – ar kokią plokštę įvesti, žaisti faktūromis, nepabijoti drąsesnių akcentų.
Linkėčiau nesirinkti masinės gamybos baldų ar užuolaidų, gal net kažką susikurti patiems – visuomet smagiau, kai būstas turi savitą charakterį. Ir nebūtina pirkti urmu, juk daug ką galime patys nusimegzti, susimeistrauti – iš medžio, iš geležies, stiklo. Net pajūryje rastos vėjo ir vandens nuglūdintos medžio šakos gali tapti puikiu interjero akcentu – gal jomis galima padekoruoti vieną sieną?
– Kalbant apie natūralias medžiagas – atrodo, kad grįžtama prie šaknų ir stengiamasi naudoti kuo daugiau natūralumo. Jaučiate tai?
– Tikrai taip ir tai labai žavi. Tarkime, medis – juk į namus jis įneša ypatingą energiją. Būna, žiūri į kokią pušies šaką ir galvoji – kokia jos istorija? Natūralios medžiagos suteikia jaukumo, ilgaamžiškumo nuotaiką.
Sveikinu tuos, kurie naudoja natūralias medžiagas – nieko blogo turėti ir iš betono lietas grindis, jos puikios, ypač jei yra šildomos. Norint jaukumo galima kokį kilimuką pasitiesti, naudoti daugiau audinių, tačiau svarbiausia – išdrįsti daryti kitaip, eksperimentuoti spalvomis, nebijoti suklysti, o sienas galima perdažyti bet kada.
– Ką patartumėte planuojantiems įsirengti būstą – kokių klaidų nedaryti, gal kokių alternatyvių sprendimų turite, kas jūsų praktikoje iš tiesų pasiteisina?
– Svarbu neapsikrauti bereikalingais daiktais: iš anksto apgalvoti, kur kokius baldus statyti, rinktis uždaras spintas, jose paslėpti ir buitinę techniką. Apskritai uždaros spintos sukuria tvarkos pojūtį: daiktai turi savo vietą, namuose nesikaupia dulkės, sumažėja triukšmas, namus lengviau prižiūrėti, paprasčiau tvarkytis.
Vietoje kėdžių galima naudoti suolus – jie funkcionalesni, patogesni, praverčia ir užsukus netikėtiems svečiams. Taip pat verta naudoti baldines plokštes – jos atsparios įvairiems įbrėžimams, mažiau tepasi, jas lengva valyti.
– Kada rekomenduotumėte kreiptis į dizainerį? Kuriais atvejais jo pagalba – nepamainoma?
– Jei nuoširdžiai – geriausia vos ne tą pačią akimirką, kai žmogus sugalvoja, kad jam reikia būsto. Žinant, ko žmogus nori, kokiame bute ar name nori gyventi, lengviau patarti, jei reikia – padėti parinkti tinkamą išplanavimą. Juk gal duris galima kur nors kitur perstatyti, gal kokia siena ne vietoje, vėliau nusprendžiama, kur statyti sofą, kur – indaplovę, ar namuose bus dušas, ar vonia ir pan. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo lengviau visas detales koreguoti.
Interjero dizaineris nėra tik tas, kuris pataria dėl spalvų, jo tikslas – sukurti tokius namus, kuriuose būtų gera, gražu ir patogu gyventi pagal kiekvieno individualius poreikius. Mane džiugina, kad vis dažniau patarimų kreipiasi ir jaunimas, o dar labiau – kad tie jauni žmonės puikiai žino, ko jie nori, kas jiems patinka, kas nepatinka, jų skonis labai išlavintas, jiems svarbūs ne tik estetiniai, funkciniai klausimai, dažnai aptariame ir etinę architektūros pusę – svarbu, kad namas nebūtų per arti kaimyno, kad liktų privatumo, kad statant namą būtų saugoma gamta ir pan.
– Kas, jūsų nuomone, šiandien svarbiausia naujakuriams, kur jie deda svarbiausius akcentus, į ką kreipia didžiausią dėmesį?
– Visi mes labai skirtingi. Dalis žmonių siekia to „vau“ efekto, tačiau tokie neretai žino, ko konkrečiai nori. Jiems itin svarbus stilius, kokybė, estetika. Tačiau bet kuriuo atveju viskas atsiremia į finansus ir to neišvengsime. Kita vertus, šiuolaikinis užsakovas – gerokai labiau išprusęs nei prieš keletą ar keliolika metų ir tai labai džiugina.
