Bendraujant su interjero autorėmis Audrone Ambraziene ir Daiva Pocevičiene atsiskleidė detalės, kaip mažoje erdvėje jos sugebėjo sukurti daugybę vietos ir įsileisti gamtą. Sužinokite, kokias gudrybes pasitelkė dizainerės, kad 158,8 kv. m ploto name gyvenanti šeima galėtų mėgautis šviesa ir gamta, nekliūdama už daiktų, nuolat besipainiojančių po kojomis.
Kaip inkiliuke sutalpinti visą dvarą?
Visų pirma pradėkime nuo kur kas racionalesnio nei, tarkim, XVII amžiuje, erdvių išdėstymo. Vien jau tai, kad šiuolaikiniame dvare nebereikia aptarnaujančio personalo, iš plano išbraukia šimtelį kitą kvadratinių metrų. Kadangi ponia pati naudosis indaplove, šaldytuvu, orkaite, šiuose namuose virtuvė visai nedidukė, tačiau baltos spalvos baldų komplektas ir marmuro rašto grindys pasirinkti būtent tam, kad ąžuolo vaizdo plokščių apsuptyje jie tarsi paskęstų, susilietų į vienį ir pranyktų, leisdami iš stoglangių sklindančiai šviesai vizualiai padidinti virtuvę.
Marmuriniam stalui atskiro valgomojo kambario taip pat nebereikia, tad ir čia erdvė tampa kompaktiškesnė: garsaus dizainerio Eero Saarineno baldas „Tulip“ kuo puikiausiai įsikomponuoja tarp svetainės ir virtuvės, neprarasdamas nė trupučio elegancijos.
Iš virtuvės žengiant į svetainę kaip tikrame dvare juntamas gamtos pradas, stiprėjantis pagrindiniame kambaryje, kur perregimomis užuolaidomis dengti svetainės langai vidun įsileido nuostabius Pavilnio tolius. Taip gimė natūralus noras susilieti su gamta ir mėgautis atpalaiduojančia jos draugija, ištirpdančia namo sienas ir paliekančia platų horizontą. Štai kodėl ant šių namų sienos sunku įsivaizduoti ką nors kita, išskyrus rudeniško vėjo vėtytą mėtytą ąžuolo lapą, pagaliau radusį ramią vietelę nutūpti. Tokiu principu ir visa kita sugulė į savo vietas.
Židinio ir laiptinės sienų apdailai naudotas akmuo, grindims – balintas uosis ir vilnonis kilimas, virtuvėje kabantys šviestuvai primena vilnonių siūlų kamuolius, ir net kavos staliukas atrodo lyg suręstas šeimininko rankomis iš miške rastų malkų. Grįžti namo, o čia viskas gyva, šiugžda, kvepia medžiu, jokio miesto šurmulio – tokį tikslą buvo išsikėlusi šeima, ir jį interjero autorės sėkmingai įgyvendino.
Stebinantys sprendimai
Didelę įtaką tam, kad namas atrodytų erdvus, padarė originalus baldas. Daugiafunkcė spinta buvo panaudota kaip svetainę nuo virtuvės skirianti pertvara. Iš virtuvės pusės ji skirta susidėti daiktus, turi daug uždarų ir atvirų lentynų, stalčiukų, o svetainėje atstoja dailią TV komodą.
Miegamasis atrodo erdvus ir šviesus todėl, kad numatytą akliną sieną buvo sugalvota pakeisti 5 metrų stiklo širma – antrame aukšte yra stoglangiai, pro kuriuos krintanti šviesa gali apšviesti ne tik virtuvę, bet ir miegamąjį.
Dar įdėmiau pažvelgus į interjerą matyti, kad dvaro damos išsaugojo senąsias geros savijautos paslaptis – juk nėra nieko geriau, nei stebėti aplinką patogiai įsitaisius antrojo aukšto miegamajame, kaip anuomet bokštelyje, ant plačios, pagalvėlėmis paminkštintos palangės, arba kelias valandas pliuškentis vonioje, įkomponuotoje pačiame vonios kambario centre, tiesiai priešais veidrodinę sieną.
Naudojami ažūriniai, aksominiai audiniai ir velvetas, pilka, balta ir ruda spalvos tarsi sujungia gamtą ir novatoriškus sprendimus į vientisą kūrinį. Taip jaukiame, kompaktiško dydžio moderniame name galima kūrybiškai įkurdinti dvaro dvasią, nes būdamas čia, kaip ir dvare, niekuomet nepasakysi, kad trūksta vietos ar gamtos.
