Projekto autoriai: Alva Roy Architects
Vieta: Torontas, Kanada
Realizacija: 2016 m.
Plotas: 372 m²
Jau iš būsto išorės galima numanyti apie užsakovų pagarbą gamtai ir ryšį su ja. Fasadas apkaltas natūraliomis skirtingų dydžių medinėmis lentelėmis, kurių proporcijų skirtumas ne tik suteikia malonaus, švelnaus mirgėjimo, bet ir žaismingai komponuojasi su juodais apvadais įrėmintais įvairaus dydžio langais. Švelni, natūraliai sendinta pilkšva spalva ir faktūriški tonų perėjimai nuo tamsesnio prie šviesesnio dera su giliai rusvais garažo vartais, o juodos lauko durys, konstrukcijos, grubūs betoniniai laiptai ir stiklinis turėklas suteikia plokštumų išdėstymui modernumo.
Pagrindine namo ašimi tampa žalumos oazė. Tai yra tarsi nedidukas vidinis sodelis, kylantis nuo rūsio iki pat viršutinių patalpų. Jį apšviečia stoge įtaisytas tokio pat perimetro langas. Taip šviesa sklinda net žemiau žemės lygio esančiame namų biure, o saulės spindulių gaunantys augalai stiebiasi, lipa suformuota tvorele ir suteikia natūralumo, gyvumo, papildomos sodrios žalumos. Centrinis sodas ne tik suteikė šviesos žemutinėms patalpoms, bet ir jas įprasmino bei prijungė prie likusio namo ploto kaip funkcionalias ir kasdienes, o ne pagalbines erdves. Negana to, buvo pastebėtas ir papildomas, nesuplanuotas estetinis efektas – ant baltų sienų kas dieną galima matyti neįtikėtinai judrų šešėlį, kuris kinta sukantis saulei. Skirtingu metų laiku šis šešėlių žaismas atrodo vis kitaip. Užsakovams, besistengiantiems gyventi darniai su gamta, šis elementas tapo namo branduoliu, padedančiu emociškai pasikrauti ir jausti malonumą būnant namuose – tarsi gyvas, pulsuojantis paveikslas.
„Alva Roy Architects“ suprojektuotame name erdvės suskirstytos pagal privatumo ir ramybės poreikį. Vidinis namo kiemas yra žemesniame lygyje, itin uždaras, apsaugotas nuo triukšmo. Ramesnės namų patalpos daugiausia šviesos gauna per viršų, o ne pro langus: sienos apsaugo gyventojus tiek nuo svetimų akių, tiek nuo miesto garsų. Garažas ir biuras yra gatvės lygyje, nes ten nereikalinga visiška ramybė. Tokie sprendimai palankūs ir technologine prasme. Be abejo, buvo siekta sukurti kuo ekologiškesnį namą, tačiau, projekto kūrėjo manymu, saulės baterijos ant stogo – banali mintis, kurios rezultatas – nepakankamai tvari architektūra. Būtent todėl itin didelis dėmesys buvo skirtas vidiniam pastato klimatui. Atsižvelgiant į saulės padėtį paros ir sezono metu, buvo suformuotos visos patalpos. Pro atitinkamose vietose įstatytus langus srūva dienos šviesa, tačiau išsaugomas jaukumo pojūtis. Būtent dėl šios priežasties name atsirado nemažai siaurų horizontalių langų, suprojektuotų į vakarus, į gatvės pusę. Į vidinį kiemą, esantį žemesniame lygyje, atsiveria vitrininiai 8 metrų ilgio langai, o sodas per daug neužželdintas, kad augalai neužstotų šviesos. Siekiant nesukurti „kamino efekto“, antrame aukšte, per centrinės oazės stoglangį, buvo numatyta įrengti ventiliacijos sistemą.
Gyvenamajame name vyrauja minimalistinės, geometrinės formos, o natūralios medžiagos, tokios kaip akmuo bei medis, suteikė architektūrai, taip pat ir interjerui, kokybės, natūralumo įspūdį. Buvo stengtasi suformuoti kuo daugiau įvairių poilsio erdvių, iš kurių būtų matomas vis kitas vaizdas, ir taip suteikti gyventojams galimybę susirasti išskirtinį kampelį. Antrojo aukšto patalpų išdėstymas leido padalyti namą į vaikų ir šeimininkų (retkarčiais ir svečių) erdves. Vaikų miegamieji nukreipti į šiaurinę pusę, abu miegamieji turi po atskirą vonios bei tualeto kambarį. Į vieną iš jų patenkama ir pro svečių kambarį. Šeimininkų zona apima pusę antrojo aukšto – erdvus miegamasis, iš kurio patenkama į drabužinę, o toliau – į didžiulį vonios kambarį. Čia telpa vonia, dušas, du praustuvai, tualetas ir bidė, o marmuru puoštą patalpą pagyvina dienos šviesa, patenkanti pro siaurus vertikalius ar horizontalius langus. „Garden Void“ namas buvo suprojektuotas siekiant sukurti architektūrinį dizainą. Juo norėta ne tik perteikti estetinį vaizdą, bet ir suformuoti funkcinius bei techninius reikalavimus atitinkantį šeimos būstą. Modernūs šeimos namai, įkvėpti užsakovų dvasinių poreikių, atsispindi per interjero, eksterjero bei aplinkos nenutrūkstamą ryšį. Šitaip pastatas tampa ne svetimkūniu, o transformuojasi kartu su gamta, tampa jos dalimi.