Lenkiški baldai nebe patys pigiausi: įvardijo pigesnius gamintojus

Nors Lietuvos baldų gamintojai šiandien be didesnio vargo galėtų patenkinti visų šalies gyventojų poreikius, kai kurie namus atnaujinantys ar naujai įsigytą būstą baldais apstatantys lietuviai vis dar mielai žvalgosi į Lenkijos gamintojų produkciją. Priežastis paprasta – Lietuvoje gaji nuomonė, kad lenkiški baldai pigesni. Aiškinamės, ar tai tiesa, arba kodėl lietuviški baldai kartais mums atrodo brangesni už lenkiškus.
Paroda „Baldai. Interjeras. Dizainas“
Paroda „Baldai. Interjeras. Dizainas“ / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Sako, kad kainos susilygino

UAB „Gintaro baldai“, importuojančios korpusinius baldus iš Lenkijos,

Kinijos, Ukrainos bei Malaizijos, marketingo ir komunikacijos vadovas Jevgenij Sakovskij tikina, kad Lenkijos gamintojų baldai šiandien toli gražu nebėra pigiausi rinkoje. „Jų kaina vis dar žemesnė nei lietuviškų, bet tikrai ne pati mažiausia. Lenkija tikrai nebėra pigių baldų šalis. Šiandien tai – labiau mitas negu realybė“, – pastebi įmonės atstovas ir priduria, kad dabar pigių baldų šalimis derėtų vadinti Ukrainą ir Rusiją.

Pasak jo, lietuviškų ir lenkiškų baldų kainos panašėti ėmė prieš pusantrų metų: „Po 2008 metų krizės Lenkija devalvavo zlotą, tada skirtumas (baldų kainų – red.) buvo ryškus. Dabar visų šalių rinkos atsigavusios, krizės pasekmių nebejaučiama, todėl Lietuvos ir Lenkijos įmonių pagamintų baldų kainos beveik išsilygino. Nuo tada abejose šalyse jos auga tolygiai“.

Medienos produkcijos gamintojų sąjungos vadovas Raimundas Beinortas taip pat nelinkęs pritarti, kad lenkiški baldai yra pigesni nei lietuviški: „Pasakyti, kad lietuviai gamina brangiau nei lenkai, negalėčiau. Visi gamina kaip gali ir ko reikia rinkai. Pagaminimo ir pardavimo kaina – du skirtingi dalykai“.

Visgi pašnekovas sutinka, kad Lenkijos gamintojams siūlyti mažesnes baldų kainas kartais paprasčiau dėl labai objektyvių priežasčių. „Lietuvos rinka sekli, nėra masto ekonomikos, todėl turime tokias kainas. Lenkams gaminti lengviau, nes jų rinka didesnė keliolika kartų, o likutį jie gali už tą pačią kainą realizuoti Lietuvoje. Lietuvos gamintojas, prekiaujantis tik keliuose miestuose, to padaryti negalėtų. Visa paslaptis rinkos dydyje“.

Lietuvos gamintojai nenori būti pigiausiais

Lietuviškų baldų gamintojai neneigia, kad jų gaminiai išties gali pasirodyti brangesni nei gaminti kaimyninės valstybės fabrikuose. Tačiau sako, kad tokią kainodarą lemia ne viena priežastis. 1993 metais įkurtos UAB „Lonas“, gaminančios čiužinius bei lovas, direktorius Domas Jakutis sako, kad jų įmonė sąmoningai nesirinko lengviausio kelio ir nusprendė negaminti tokių produktų, kur lemiamas veiksnys būtų kaina.

„Kaip mes kuriame produktus? Pirmiausia žiūrime į gaunamą rezultatą. Jei tai čiužinys, svarbiausia yra komfortas, jei lova – kaip išgauti dizainą, kuris džiugintų mūsų pirkėjus ir puoštų interjerą. Tik po to žiūrime, kokias žaliavas naudosime. Tos žaliavos ne visada būna pačios pigiausios. Kainą lemia ir dizaino sprendimai. Ne visada pati įmonė geba tai sukurti, kartais pasitelkiami išorės specialistai. Visas šis paketas sudaro gaminio savikainą, kuri yra didesnė nei bevardžio gaminio, kuriame sudėtos tiesiog pigiausios žaliavos nesiekiant nei dizaino, nei komforto sprendimų“, – aiškina įmonės vadovas.

Perkant lietuvišką produktą, „Lono“ vadovo teigimu aukštesnę kainą lemia ne tik pačios prekės savikaina, bet visas pirkimo paslaugos kompleksas „Reikia nepamiršti ir garantinio aptarnavimo sąlygų. Kaip su manimi bendraus pogarantiniu laikotarpiu? Ar turėsiu kur kreiptis dėl broko ar lūžio? O gal tos įmonės išvis nebebus?“, – klausimus kelia lietuviškų baldų gamintojas, aiškindamas aukštesnės kainos paslaptį.

Pasak jo, Lietuvoje įmanoma išsilaikyti gaminant ir aukštesnės klasės produktą. „Mūsų šalyje yra skirtingos perkamosios galios pirkėjų ir įvairaus lygio produktų. Gamintojo klausimas, į kurį segmentą tu orientuojiesi“, – aiškina D.Jakutis.

Į užsienio šalis „Lonas“ eksportuoja vos 7 procentus savo produkcijos. „Dauguma baldininkų taiko atvirkštinį scenarijų. Mes pasirinkome sunkesnį kelią – kurti brendinį produktą“, – veiklos strategiją atskleidžia pašnekovas.

D.Jakučiui antrina ir UAB „Lauksva“, gaminančios svetainės baldus, pardavimų direktorė Loreta Valaitienė. „Pagal klientų apklausas suprantame, kad ypatingą reikšmę po pirkimo klientui sudaro garantija. Jis vertina, kad mums nuoširdžiai rūpi kaip baldas tarnauja, kokia kliento nuomonė apie įsigytą prekę. Ar tai rūpi Lenkijos įmonei? Manau, kad tikrai ne“, – svarsto pašnekovė.

„Lauksvos“ atstovė sako, kad lietuviams konkuruoti tarptautinėje baldų rinkoje vien kaina tikrai neverta – jie gali pasiūlyti kitokių papildomų verčių net ir tokioms, kaip sako L.Valaitienė, pedantiškai reiklioms rinkoms kaip Vokietija, Austrija, Šveicarija.

Vienas iš lietuvių gamintojų pranašumų – naują ir kokybišką modelį klientui jie pajėgūs sukurti labai greitai. „Kol kas šioje rinkoje nepasitaikė, kad kitos šalies gamintojas per trumpesnį laiką tai padarytų“, – patikina pašnekovė. Taip pat klientus iš užsienio šalių dažnai sužavi palankus užsakymo vykdymo laikotarpis, patraukli transportavimo kaina.

L.Valaitienė sako, kad darydamas daugiau, nei tikisi klientas, kelią į jo širdį atrasi visada. Kaip sako bendrovės atstovė, „Lauksva“ gamina vidutines pajamas gaunantiems lietuviams įperkamus baldus.

Remiantis statistika, kasmet vidutiniškai per 90 proc. Lietuvoje pagamintų baldų yra eksportuojama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis