Kaip skelbia portalas theguardian.com, iš perdirbtų medžio ir metalo gabalų pagaminta „marsietiška gitara“, kurios stiprintuvas pagamintas iš kavos puodelio. Stebėtinai patogus krėslas, kilimas ir užuolaidos buvo sukurti iš tokios medžiagos, kokia galėjo būti naudota ir Marse nusileidusiame laive.
Miegamųjų kapsulių patalynė dekoruota augaliniais dažais, o „rūko dušas“ pagamintas iš žarnos gabalėlių ir sodo drėkinimo purkštukų.
Pastarąsias 10 savaičių Bristolio gyventojai dalyvavo nežemiškame meno projekte – tik iš perdirbtų ir pakartotinai panaudotų daiktų įrengti „marsiečių namą“, kuris vasarą radosi Bristolio uosto pakrantėje.
Projekto tikslas – parodyti, koks galėtų būti gyvenimas, jei Marse būtų įkurta žmonių kolonija su ribotu gyvenamuoju plotu, daiktais ir įranga, ir galbūt paskatinti žmones dar kartą susimąstyti, kaip naudoti ribotus išteklius Žemėje.
„Tai meno projektas, kuriame naudojami tikri mokslo duomenys, ir vieta, kur žmonės gali pasitelkti vaizduotę, kaip gyventi išradingai, kitaip, su viltimi“, – sakė Nicki Kent, viena iš dviejų projektą vykdančių menininkių.
Antroji iš jų - Ella Good, pridūrė, kad Marso kontekstas skatina žmonių vaizduotę, bet kartu riboja tai, ką iš tikrųjų galima daryti.
Pats namas buvo planuojamas ir statomas septynerius metus – tai kruopštus procesas, kuriame dalyvavo kosmoso mokslininkai, architektai, inžinieriai, dizaineriai ir moksleiviai, kurių indėlis padėjo suformuoti pagrindinį dviejų aukštų korpusą.
Jis maitinamas saulės baterijomis ir suprojektuotas taip, kad galėtų atlaikyti Marse kylančius aplinkos iššūkius, pavyzdžiui, -63C temperatūrą ir radiacijos poveikį.
Viršutinis aukštas pagamintas iš slėginės pripučiamos auksu dengtos plėvelės, kuri Marse gali būti pripildyta Marso regolito (grunto). Apatinis aukštas – pora jūrinių konteinerių – būtų palaidotas po žeme ir jame būtų du kompaktiški miegamieji, dušas ir „marsietiškas tualetas“.
Nuo rugpjūčio mėnesio Bristolio gyventojai buvo kviečiami gaminti daiktus, kuriais būtų galima užpildyti šias mažas erdves.
Į pensiją išėjęs inžinierius ir muzikos mėgėjas pagamino gitarą. „Jis naudojo daiktus, kuriuos rado savo namuose: senos spintos gabalėlius, kavos puodelį ir panašius dalykus“, – pasakojo E.Good.
Jei šis muzikantas atsidurtų Marse, yra nemaža tikimybė, kad jis galėtų pakartoti šį pratimą naudodamas išmestus Marso misijos reikmenis.
Vienas dalyvis išmoko perdirbti popierių ir pagamino žaidimo kortų rinkinį; kitas gamino molį (naudodamas dirvožemį iš Watcheto Somerseto pakrantės, kur geologija turi tam tikrų panašumų su Marso) ir sumodeliavo puodą.
Kitas pagamino dviratį, kuris maitino generatorių, sujungtą su žibintu, ir ventiliatorių, sukuriantį vėjelį, primenantį naudotojui apie Žemės vėjus.
Viename iš miegamojo ankščių pagalvė buvo prikimšta levandų ir garstyčių sėklų, kurios galėtų būti auginamos namuose ir miegančiajam galėtų priminti malonius Žemės kvapus.
Antroji pagalvė, galbūt ne taip romantiškai, buvo išpuošta žmogaus plaukais. „Kai kurie žmonės labai domėjosi tuo, ką mes patys turime kaip išteklių, – sakė N.Kent.
Kita menininkė padėjo sukurti drabužius, kuriuos būtų galima dėvėti kapsulėje. "Ji manė, kad jie neturi būti tik funkcionalūs katilinių kostiumai", – pasakojo E.Good.
Taigi suaugusiųjų kostiumas, kuris taip pat virsta miegmaišiu, buvo sukurtas iš gražaus audinio, o vaikų kostiumai papuošti mėgstamais žaislais, meškiuku, plastikiniu dinozauru ir Supermeno paveikslėliu.
Lankytojai turėjo paskutinę galimybę patekti į namo vidų prieš jį nugriaunant. Menininkai, gyvenantys Watershed Pervasive Media Studio, tikisi, kad viršutinė namo dalis keliaus po Jungtinę Karalystę, o apatinė dalis bus atitinkamai perdirbta.
Ji bus nugabenta į Škotiją ir paversta vaikų gyvenamuoju kambariu šeimai, kuriai reikia daugiau vietos. „Jie sakė, kad panaudos visus iki paskutinio varžtelio“, – sakė tikino N.Kent.
