E.Butrimavičiūtė 15min pasakojo, kad šį 50 arų sklypą pavyko atrasti ir įsigyti atsitiktinai iš artimos draugės. Tačiau atidžiau panagrinėjus situaciją, architektė padarė išvadą – įsigytas žemės plotas greta miško yra idealus numatytam projektui.
„Sklypas nėra matomas nuo pagrindinio kelio, iš šiaurinės pusės namelį gaubia medžiai, iš pietinės pusės atsiveria nuostabi panorama. Privažiavimas patogus ir greitas – didžioji kelio dalis (iki Vievio) greitkeliu. Yra keletas kaimynų, bet jie beveik nematomi“, – teigė ji.
Tiesa, šio projekto idėja architektei kirbėjo jau porą metų, o kilo ji stebint užsienio pavyzdžius spaudoje.
„Kaip architektei, visuomet atrodė įdomus iššūkis, kaip sudėti maksimalų funkcionalumą į minimalią formą ir dar padaryti tai gražiai. Keletą metų šis projektas gulėjo stalčiuje, kol atsirado galimybė jį įgyvendinti realybėje“, – kalbėjo pašnekovė.
E.Butrimavičiūtė sumanė ir pastatė 14 kv. m ploto studijos tipo namelį, kurį dabar nuomoja. Po juo dar įrengti du nedideli sandėliukai. Architektės teigimu, tai – pabėgimo namelis, skirtas 1–2 žmonėms.
„Čia galima rašyti knygą, kurti muziką, užsiimti joga, skaityti knygas ar tiesiog ilsinti akis, grožintis panorama. Visiems šiems užsiėmimams nereikia didelės erdvės, anaiptol, manau, kad namelio mažumas leidžia labiau susitelkti į save ir kas yra už jo sienų“, – aiškino ji.
Susitelkimas į save ir tapo pagrindine užduotimi projektuojant šį namelį. Projekto autorė siekė, kad jame būtų patogu gyventi, o aplinka leistų susitelkti į gamtą, o kartu ir į save.
„Tikslingai vengiau išlankstomų, transformuojamų baldų, tam, kad žmogus nebūtų apkrautas papildomais darbais. Interjeras yra paprastas, patogus ir kompaktiškas“, – 15min kalbėjo E.Butrimavičiūtė.
Pasak architektės, statant namelį buvo panaudotos, kai kurios, Lietuvoje dar nelabai paplitusios medžiagos. Siekiant kuo mažesnio poveikio aplinkai, naudoti sraigtiniai pamatai – metaliniai poliai įsukami rankiniu būdu.
„Sienų, grindų ir stogo konstrukcija yra suręsta iš SIP skydų, tai tokia statybinė medžiaga, kuri leidžia užtikrinti namelio sandarumą, taip pat gerokai pagreitinti surinkimo procesą. Visas namelio karkasas su pamatais buvo surinktas per 4 dienas.
Išorės apdailai panaudotos fibrocementinės dailylentės. Kitaip nei medžio lentomis, šiomis nereikės rūpintis ir perdažyti apie 50 metų“, – statybines subtilybes aiškino E.Butrimavičiūtė.
Tiesa, anot architektės, prisikviesti statytojus tokio dydžio projektui, tokioje nuošalioje vietoje buvo tikrai nelengva. Dėl mažos projekto apimties, išauga jo kvadrato kaina, kadangi įranga ir jos transportavimas kainuoja tiek pat, kiek įprastam gyvenamajam namui.
E.Butrimavičiūtės teigimu, namo eksterjerą ir interjerą vienija architektūrinės raiškos paprastumas.
„Ir iš išorės, ir iš vidaus namelis yra gana modernus, tačiau nesunkiai įsiliejantis į gamtinį kontekstą“, – įsitikinusi architektė.
Namelio interjere panaudotos natūralių šiltų spalvų, jaukių faktūrų medžiagos.
„Baltai dažytomis lentutėmis, lino faktūros baldine plokšte, šakotų medinių grindų vaizdiniu norėjosi perteikti moderniai kaimišką motyvą. Vis dėlto vengiau lietuviško tautinio tamsiai rusvo, perteklinio natūralaus medžio interjero. Siekiau išlaikyti vizualinį lengvumą ir modernumą“, – aiškino E.Butrimavičiūtė.
„Pavyko pasiekti, kad žmonės, apsilankę namelyje, pajunta tą romantišką dvasią, kuri galbūt dar liko nuo vaikystės svajonių apie namelį medyje“, – apibendrino architektė.
