Įvairiuose Lietuvos regionuose bus atnaujinti 30 darželių. Tam iš Europos Sąjungos fondų bus skirta 20 mln. eurų. Architektų skaičiavimu, kiekvienam darželiui visiškai rekonstruoti gali prireikti apie 2 mln. eurų.
Švietimo ir mokslo ministerija pristatė rekomendacijas, pagal kurias ir bus atnaujinti darželiai.
Daugiausia – Vilniuje
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, kad dauguma darželių statyti prieš kelias dešimtis metų, netenkina šiuolaikinių reikalavimų, todėl juos reikia modernizuoti.
„Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad maži vaikai geriausiai mokosi aktyviai tyrinėdami, žaisdami, bendraudami, o tam reikalingos erdvės, kurios būtų mobilios, sudarytų galimybes vaikams pabūti ir vieniems, ir visiems kartu, grupelėmis. Taip pat reikalingos atskiros erdvės aktyviai veiklai, poilsiui, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams“, – sakė A. Pitrėnienė.
Planuojama, kad darželiai bus atnaujinti iki 2022 m. Anot ŠMM, daugiausiai darželių bus atnaujinta Vilniuje – 13, Kaune – 5, Klaipėdoje – 3, Šiauliuose ir Tauragėje – 2, o Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Telšiuose ir Utenoje – po vieną darželį.
Kol kas nėra aišku, kurie darželiai bus rekonstruojami. Pasiūlymai bus teikiami miestų taryboms, kurios turės apsispręsti pačios.
Rėmėsi kitų šalių patirtimi
Rekomendacijas ministerijos užsakymu parengė Švietimo aprūpinimo centras kartu su Vilniaus dailės akademijos Interjero dizaino katedra. Pristatydamas projektą Rokas Kilčiauskas, VDA Interjero katedros vadovas ir architektas, teigė, kad iš viso buvo gauta 511 ikimokyklinio ugdymo įstaigų paraiškų iš 58 savivaldybių.
„Ugdymo įstaigos buvo labai aiškiai apribotos. Svarbiausia: pastato paplitimas ir jo tipiškumas. Šie darželiai buvo statyti iki 1992 metų“, – apie tai, kaip buvo atrinkti pastatai, pasakojo R. Kilčiauskas.
Po to buvo atrinkti penkti darželių tipai, kurių Lietuvoje yra daugiausiai.
Kiekvienam jų buvo priskirta architektų grupė, kurie atliko vaikų darželių architektūrinių sprendimų analizę, susipažino su Danijos, Estijos, Norvegijos, Vokietijos ir kitų šalių praktika modernizuojant ar statant naujus darželius, išanalizavo šiuolaikines ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
Vaikai susiprojektavo darželį
Kartu su architektais kūrybinėse dirbtuvėse darbavosi ir vaikai, jų tėvai, auklėtojai.
Dirbtuvės buvo organizuojamos keliais etapais. Pirmajame vaikai vedė projektuotojams ekskursiją, kur galėjo papasakoti, kas jiems patinka, kas negerai.
Antrajame etape mažieji buvo padalinti į kelias grupes. Jiems buvo skaitoma pasaka ir jie turėjo papasakoti, kokie vaizdai jiems atsispindi. Po to jie turėjo sukurti koliažus, kuriuos architektai pavertė į projektus.
Trečiajame buvo bendraujama su tėvais personalu ir aiškinamasi, ką daryti, kad jiems pagerėtų darbo sąlygos.
Pagrindinė problema – uždaros erdvės
Architektė Gilma Teodora Gylytė teigė, kad pagrindinė problema – uždaros ir nenaudojamos erdvės.
„Pavyzdžiui, aktų salė yra visada užrakinta, nes kaip įprasta, tai yra renginių erdvė. Todėl mes gauname darželius, kuriuose nėra bendros erdvės“, – kalbėjo projekto dalyvė.
„Mes siūlome erdves, į kurias būtų galima įeiti vienu įėjimu, į vieną didelį kambarį. Tą erdvę galima lengvai transformuoti į mažesnes panaudojant užuolaidas ar pertvaras“, – tęsė architektė.
Be to, anot jos, dabartinės erdvės, kuriose būna į grupes suskirstyti vaikai, yra nuobodžios.
„Įsivaizduokit, atėjęs į tą pačią grupę vaikas sėdi aštuonias valandas su maža pertraukėle ir su išėjimu į lauką. Taip 3 metus. Nesikeičiant grupės erdvėms, tai yra labai nelavinanti erdvė“, – kalbėjo architektė.
