Madingas vidurio amžiaus modernizmas
Pasak dizainerės A.Narkeliūnienės, Europoje jau keletą metų pastebimas vidurio amžiaus modernizmo vyravimas interjere. „Tai stilius, atsiradę Prancūzijoje, pokario metais. Tuo metu buvo didelis gyvenamųjų patalpų poreikis, tad vyravo, vadinamasis, modernistinis funkcionalumas – greit pastatomi namai su mažais butais ir jokio dekoro.
Tuo pat metu atsirado ir tokių lengvų baldų stilius: trikampiai staliukai ant laibų siaurėjančių kojelių, nedideli foteliai ir sofos. Kadangi dauguma šiandien gyvename nedideliuose butuose, tad šis stilius vėl tampa madingas“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, vidurio amžiaus modernizmas neprieštarauja ir, dažnai minimam skandinaviškam minimalizmui. „Iš tiesų, šis pavadinimas apima labai platų diapazoną. Taip, yra tam tikri bendri bruožai: šviesus ir lengvas stilius, lengvi baldai, siekiant sukurti kuo šviesesnį interjerą, daug pilkšvų, smėlio, melsvų atspalvių, natūralus medis ir audiniai. Tačiau yra keletas skandinaviško dizaino krypčių, kurios apima stilius nuo klasikos iki absoliutaus minimalizmo“, – kalbėjo ji.
Ryškios spalvos ir natūralios medžiagos
Tuo tarpu A.Drungilaitė pastebi ir tai, kad pastaraisiais metais į madą grįžta ir sodresnis koloritas: „Pastaraisiais metais stebiu tendenciją, kad grįžta sodresnis koloritas. Jei kiek anksčiau interjerai atrodė tokie papilkėję, dabar vyksta spalvų renesansas – atsiranda ir tamsios mėlynos, ir sodrios bordo, žalios spalvos. Žinoma, spalvų kodai kinta, tačiau tai nepanašu į eilinį sezoninį kismą. Be to, žmonės grįžta prie modernesnės klasikos, domisi septintojo-aštuntojo dešimtmečio baldais. Bandoma derinti naują su šiek tiek senesniu prieskoniu.
Tiesa, tradicinės medžiagos, tokios kaip akmuo, metalas ir medis niekada neišeina iš mados, ir visada yra tendencijų viršūnėje. Natūralaus akmens naudojimas darosi vis populiaresnis, o pastaruoju metu interjero detalėse pasimato ir vario, aukso bei kitų metalų“.
Taip pat, prideda Dizaino forumo direktorė, populiarėja ir sprendimai, siekiant daryti kuo mažesnę žalą gamtai: ekologiškų medžiagų pasirinkimas, senų daiktų restauravimas, derinimas su šiuolaikinėmis detalėmis. „Viską kardinaliai keisti ir išmesti tikrai darosi nebemadinga.
Vis dėlto aš laikausi nuomonės, kad tendencijos ir mados nėra viskas. Taip, iš jų reiktų pasiimti tai, kas jose geriausia, tačiau pirmiausia vis tiek turėtų būti individualūs žmonių poreikiai ir jų gyvenimo būdas. Ir šį individualumą reikia skatinti. Todėl apsilankyti baldų parodose ir pasisemti idėjų yra tikrai verta“, – sakė ji.
Vienas iš A.Drungilaitės kuruojamų renginių – „Litexpo“ parodoje „Baldai“ veiksianti jaunųjų dizainerių galerija. Joje bus pristatomi jaunųjų dizainerių iš skirtingų aukštųjų mokyklų darbai. „Studentams ir studijas ką tik baigusiems žmonėms būna nelengva pradėti karjerą, tad pratiname juos prie viešo kalbėjimo, o lankytojams suteikiame progą pamatyti visą kūrybinę virtuvę iš vidaus“, – pasakojo Lietuvos dizaino forumo direktorė.
Lietuviško dizaino paieškos
A. Narkeliūnienės teigimu, lietuviškas interjero braižas nėra iki galo susiformavęs ir kol kas dažniau bandome sekti kaimynus – italus, prancūzus, o kai kurie – ir amerikiečius. Tačiau ji pastebi, kad lietuvių kūrybos interjere išskirtinai daug natūralaus medžio, ypač ąžuolo.
„Lietuviai labai mėgsta ąžuolą, ypač jo tekstūrą. Tai tvirtas medis, todėl jis suprantamas kaip ilgaamžiškumo, stiprios šeimos pagrindas. Žmonės jį pamėgo, ir manau, kad jis bus populiarus dar ilgai. Tiesa, spalvos tonai gali būti įvairūs – nuo pilkšvos iki beveik dūminės, tačiau tekstūra išlieka ir yra labai mėgstama. Tiesa, dizaineriai po truputį naudoti ir lietuviškus motyvus, ir tai labai džiugina. Tai gali būti, pavyzdžiui, tautiški ornamentai audiniuose“, – pasakojo ji.
„Ką dar pastebėjau – lietuviai po truputį nustoja vengti, taip vadinamų, natūralių modernių medžiagų, pavyzdžiui, betono. Naujai pastatytuose daugiabučiuose perdangos būna betoninės ir kai kurie jau pasirenka jų neuždengti. Ir betono tekstūra gali tikrai gražiai „suskambėti“ interjere. Todėl džiugu, kad lietuviai yra jau išdrąsėję ir nebijo eksperimentuoti“, – pasakojo pašnekovė.
Vis dėlto, ji pastebi ir vieną lietuvių savybę, kuri vis dar yra itin gaji – norą komplektuoti. „Žmonės vis dar būtinai nori, kad, pavyzdžiui, sofa ir foteliai būtų iš to paties komplekto, tos pačios kolekcijos šviestuvai ir pan. Vietoj komplektavimo, mums reikėtų išmokti derinti, apsvarstyti ir kontrasto principą – skirtingi dalykai gali puikiai vienas kitą papildyti. Žinoma, profesionalai šiuos dalykus žino, tačiau jei žmogus nori įsirengti interjerą pats, tam reiktų pasidomėti tendencijomis“, – teigė dizainerė A. Narkeliūnienė.
Spalio 5-8 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Baldai“ po vienu stogu sutelkia baldų ir interjero detalių kūrėjus ir gamintojus, interjero dizainerius, architektus, projektuotojus bei visus besidominčius, kaip susikurti grožį savo namuose. Tai vienintelė paroda Lietuvoje, kuri išsamiai pristato lietuviško dizaino industriją, identitetą bei sėkmingai apjungia baldų ir interjero dizaino, gamybos bei verslo sektorius.
