Pasak jo, obligacijų emisijos bus leidžiamos etapais, o į jas investuoti galėtų Europos investicijų bankas (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Šiaurės investicijų bankas, vietos bei užsienio šalių pensijų fondus.
„Darbas yra prasidėjęs, ketiname eiti sekiuritizacijos keliu. Sekiuritizacija veikia, kai turi kažkokį aktyvų portfelį, kurį išnaudoji, taip liaudiškai kalbant, kaip užtikrinimo priemonę investuotojams, kad jų lėšos sugrįš. Sekiuritizaciją planuojame daryti etapais, tikėtina, kad nebus iš karto tų 700 mln. eurų, o eisime keliais gabalais“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė D. Vilčinskas.
Anot jo, pirmoji obligacijų emisija siektų apie 200–300 mln. eurų.
„Dar nenusprendėme, ar tai bus listinguojama emisija, ar tiesiog kviesim investuotojus patikėti lėšas mums ir įsigyti mūsų skolos vertybinių popierių. Tai nebus priemonė, skirta privačiam asmeniui, pavyzdžiui, pilietis Dainius Vilčinskas negalės įsigyti skolos vertybinių popierių, tai bus skirta instituciniams investuotojams“, – aiškino D. Vilčinskas.
Pasak jo, obligacijomis bus pakeistas ne per vienerius metus sukauptas portfelis, todėl tikimasi, kad projektas sėkmingai pavyks.
„Labai tikiuosi, kad pavyks sudominti užsienio investuotojus, ne vien tik vietinius. Žiūrėsime ir į pensijų fondus, bet žiūrėsime ir į tarptautines organizacijas. Suma – 700 mln. eurų – bendra apimtimi Lietuvai reikšminga, tai žiūrėsime ir tuos, ir tuos“, – kalbėjo D. Vilčinskas.
„Galbūt tų skolos vertybinių popierių listingavimas biržoje irgi galės būti efektyvus būdas skatinti Lietuvos kapitalo rinką“, – prognozuoja jis.
Interviu BNS pernai rugsėjį D. Vilčinskas sakė, jog svarstoma priemonė, skirta skatinti obligacijų leidimą, garantuojant jų emisijų išpirkimą. Anot jo, „Invega“ obligacijų prekyboje galbūt galėtų veikti ir kaip kotiruotojas, taip skatinant likvidumą ir patrauklumą investuoti, o įmonės vis labiau atrastų lėšų pritraukimo būdą ne tik per tradicines bankų paskolas, bet ir per obligacijas.
„Invegos“ šių metų finansavimo portfelyje yra daugiau negu 2 mlrd. eurų.
