Žmogus – itin gerai prisitaikanti būtybė. Statybos, energetikos ar susijusių sektorių atveju tai reiškia gebėjimą sukurti ir naudoti technologijas, kurios įveikia ribojimus arba kuria pridėtinių verčių.
Taikios 21-ojo amžiaus technologijos nekovoja su gamta, neskelbia karų stichijoms. Šio šimtmečio protai siekia minusus paversti pliusais, o ribojimus – galimybėmis. Parodoje RESTA bus pristatomi inžineriniai sprendimai, kurie leis parodyti, kaip procesus galima valdyti greičiau, efektyviau bei mažiausiomis sąnaudomis.
Technologijos, kurios naudojamos ne tik namų ūkiuose, bet ir kosmose
Pastaruosius keletą metų viena populiariausių temų yra saulės energetika: kuo labiau ir intensyviau naudojamas šis atsinaujinantis išteklius, tuo daugiau gimsta galimybių ir klausimų. Įmonės „Energia futura“ direktorius Kęstutis Slavinskas akcentuoja ne saulės energijos naudą ir pranašumus, o 1,5 tūkst. sumontuotų saulės elektrinių patirtį ir rastus geriausius sprendimus, kurie vartotojui pagreitins jos atsipirkimo laiką.
„Ši paroda mums yra pirmoji, todėl jai gerai pasiruošėme: ateiname su 60 metų patirtį turinčia saulės elektrinių modulių gamintoja SHARP, kurios technologijos naudojamos ne tik namų ūkiuose – jų pagaminti saulės elektrinių komponentai skrieja aplink žemę kartu su palydovais. Jeigu jie patikėjo mumis, patikėsite ir jūs“, – sako K.Slavinskas.
Pasak jo, daugeliui saulės elektrinės vis dar atrodo kaip ateities dalykas, nors jos jau įžengė į mūsų kasdienybę. Ir žmonės tai kuo geriausiai suvokia. To įrodymas – rekordus mušantys paraiškų kiekiai valstybei paskelbus kvietimus kreiptis dėl paramos įsirengiant saulės elektrines. Energetikos ministerija vien šiemet skyrė daugiau nei 48 mln. eurų fizinių asmenų saulės elektrinėms. Numatoma, kad per artimiausius metus nuosavų saulės elektrinių kiekis Lietuvoje išaugs dvigubai.
„Mes turime ką pasiūlyti ne tik privatiems asmenims, bet ir verslams“, – sako K.Slavinskas, akcentuodamas, kad svarbu ne tik sutaupyti, bet ir pasidomėti būdais, kaip būti kuo mažiau priklausomiems nuo svyruojančių kainų.
Kaip sumokėti už automobilio įkrovimą bekontakte bankine kortele
Švari energija neatsiejamai susijusi su transportu: gatvėse daugėja elektromobilių, o šio proceso sėkmę ir spartą itin lemia infrastruktūra.
„Net ir plečiant įkrovimo tinklą, vis dažniau kyla klausimas – ar patogu tuo naudotis. Parodoje RESTA pristatysime viešo įkrovimo stotelių rinkoje retai sutinkamą sprendimą – už įkrovimą mokėjimą bekontakte bankine kortele. Kol kas tas mokėjimas ne visada buvo paprastas: reikia atsisiųsti programėlę, susikurti anketą, pridėti mokėjimo informaciją ir tik tuomet pradėti įkrovimą, – esmines detales dėlioja įmonės „Elinta Charge“ direktorius Ignas Mikutis. – Mokėjimą bekontakte kortele mėgstu palyginti su šokolado pirkimu iš maisto automato (vending machine), kai užtenka įmesti monetą arba tiesiog priliesti bekontakte kortele ir iškrenta saldumynas. Jei perkant šokoladą reikėtų padaryti 4–5 žingsnius, veikiausiai eitumėt į parduotuvę.“
Išmanumas, I.Mikučio pastebėjimu, turėtų tapti neatsiejamas nuo įkrovimo stotelių, todėl „Elinta Charge“ parodoje pristatys pagrindines tokio įkrovimo funkcijas.
„Nors išmanių funkcijų stotelės turi daug, bet aktualiausia yra efektyvus turimos galios panaudojimas. Mūsų stotelės galią galima balansuoti net 3 lygiais: pastato lygiu (dinaminis apkrovos valdymas DLM), tarp stotelių (power balancing) ir elektros tinklo lygiu, – sako įmonės vadovas. – Visiems svarbu efektyviai išnaudoti turimą energiją ir išvengti papildomų, dažnai nebūtinų, sąnaudų įvado galios didinimui.“
Kalbėdamas apie milžiniškai augančius elektros energijos poreikius, I.Mikutis atkreipia dėmesį, kad įkrovimo stotelės yra išmanūs Internet-of-Things įrenginiai, turintys elektros galios balansavimo funkcijas: tai leidžia paskirstyti energiją tarp pastato ir įkrovimo infrastruktūros, taip pat išmaniai balansuoti tarp stotelių net ir skirstomojo tinklo lygiu. Nors pastarajam Lietuvos elektros tinklai dar tik ruošiasi, bet įmonė jau yra pasirengusi įgalinti skirstomojo tinklo operatorių naudotis ir šia funkcija, kai tik to prireiks.
Kaip dirbti trumpiau, paprasčiau ir pasiekti aukščiausią kokybę
Inžinerinių sistemų montuotojai žino: jų darbo kokybę ir spartą lemia ne tiek profesionalumas, kiek naudojami gaminiai, o ypač – efektyvios sistemos. Specialistai domisi sistemomis ir technologijomis, kurios taupo statybos sąnaudas, yra lengvai įrengiamos, o jų kokybė atitinka tik aukščiausius reikalavimus.
Vokietijos įmonė „Hauff-Technik“, kurios oficialus atstovas Lietuvoje yra įmonė „Termoinžinerija“, gamina kabelių, vamzdynų ir kitų pastato įvadų sandarinimo sistemas, kurios kompleksiškai sprendžia statinių sandarumą, saugodamos nuo vandens, dujų, purvo ir kenkėjų prasiskverbimo.
„Visiškai sukomplektuotos sistemos leidžia dirbti patogiau, paprasčiau ir greičiau. Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Labai svarbu, kad sudėtines šių sistemų dalis galima keisti pagal individualius užsakymus, skirtingus projektus, pasikeitus situacijai ar poreikiams, netgi ir statybos metu, – apie montavimo ypatybes kalba įmonės „Termoinžinerija“ direktorius Tadas Valkiūnas. – „Hauff-Technik“ sistemos – išskirtinės: bet kada – statybų metu, pradėjus eksploatuoti ar po 20 metų, – pasikeitus sprendiniams atskiras sistemos dalis galima pakeisti naujomis, neardant pačių konstrukcijų. Tokia technologija, pagal kurią kuriamos sistemos, reiškia ypač didelį darbo našumą, sistemų tvarumą ir dar daugiau lankstumo keičiant sprendinius.“
Vokiečių gamintojas kuria sprendimus, kurie žymiai ir netgi kartais mažina darbo sąnaudas. Statybos sektoriuje, ypač kalbant apie didelius energetikos, pramonės ar infrastruktūros objektus, tai reiškia didelius darbo laiko sutaupymus. Darbo rinkoje trūksta aukštos kvalifikacijos, kompetentingų specialistų, tačiau lengvai įrengiamos efektyvios sistemos padeda kompensuoti šį poreikį. Kaip specialistams ar montavimo įmonėms gauti didžiausios naudos iš to, ką siūlo gamintojai, parodoje konsultuos „Termoinžinerija“ įmonės atstovai kartu su specialiai į šią parodą iš Vokietijos atvykstančiu „Hauff-Technik“ Europos pardavimų direktoriumi.
