Parduota daugiau
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ duomenimis, rugsėjį Vilniaus NT pirminėje rinkoje buvo parduoti 285 būstai. Pirmasis kalendorinio rudens mėnuo tapo trečiuoju iš eilės, kuomet sostinės NT rinka pamažu, bet stabiliai augo: palyginti su rugpjūčiu, rugsėjo mėnesį naujų būstų pardavimai išaugo 12 proc.
„Omber Group“ taip pat skaičiuoja, kad rugsėjį Vilniaus pirminėje būsto rinkoje iš viso parduota 311 butų, t. y. beveik 40 proc. daugiau nei siekia šių metų vidurkis.
Rugsėjį fiksuoti 341 sandoris – beveik tiek pat, kiek ir aktyviausią šiemet rugpjūtį. Praėjusio mėnesio rezultatas buvo beveik dviem trečdaliais gausesnis nei rugsėjį pernai, rodo išankstiniai kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų duomenys.
NT bendrovių pateikti skaičiavimai dėl skirtingų metodikų gali skirtis.
„Išaugusios ekonominio segmento naujo būsto pirkėjų galimybės gauti finansavimą būsto įsigijimui didele dalimi nulėmė paklausos augimą pirminėje rinkoje. Kol kas šis augimas, absoliučiais skaičiais, nėra labai didelis, tačiau bendras statistinis pokytis – jau reikšmingas. Vertindami egzistuojantį būsto poreikį rinkoje, toliau mažėti turinčią Euribor palūkanų normą, didėjantį darbo užmokestį bei stabilias būsto kainas prognozuojame, kad artimiausiu metu šį tendencija išliks pozityvi“, – sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Panašiai mano ir kiti ekspertai.
„Atsižvelgiant į NT rinkoje atsirandantį stabilų augimą bei pridedant faktą, kad mažėja EURIBOR bazinės palūkanos – rugsėjo pradžioje siekusios 3,35 proc., dabar jos jau yra sumažėjusios iki 3,15 proc. – galima beveik neabejoti, kad naujo būsto paklausa ir toliau pamažu augs. Mano minėti palankūs faktoriai tiek gerins žmonių lūkesčius bei psichologinį nusiteikimą, tiek lengvins jų realius finansinius įsipareigojimus“, – teigia „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.
„Omberg group“ analitikų duomenimis, šiemet teigiamą postūmį suteikęs jau antrą kartą iš eilės įvykęs bazinių palūkanų mažinimas bei pozityvios ateities prognozės galėjo paveikti ne tik bendrą rugsėjį įvykusių sandorių skaičių, bet ir aukštesnę perkamo būsto klasę bei dydį.
Anot „Realco“, lyginant su vasaros pradžia, kuomet Vilniaus NT rinka birželį buvo smuktelėjusi iki antro prasčiausio mėnesio šiemet (buvo parduoti 198 būstai), pardavimai jau išaugo 44 proc. Dar didesnis augimas stebimas, palyginti su 2023 m. rugsėju: prieš metus Vilniuje buvo parduoti 162 būstai, tad rinkos augimas siekia net 76 proc.
„Matome, kad Vilniaus NT rinkoje vietoje anksčiau stebėtų šuolių ir kritimų atsiranda stabilus, tolygus augimas. Tai – labai teigiama tendencija, kuri ne tik rodo, kad rinkoje mažėja streso bei netikėtumų, bet ir lengvina prognozes, planavimą bei apsisprendimą įsigyti būstą“, – akcentuoja M.Chmieliauskas.
Teigiama, kad rugsėjį pirkėjus apsipirkti galėjo paskatinti ir vystytojų taikomos nuolaidos.
„Fiksuota 315 kainų sumažinimo atvejų (skaičiuojant tik laisvais įvardintus būstus), 36 – kainų didinimo. 2121 būsto kainos nesikeitė. Nors kainos dažniau buvo mažinamos nei didinamos, reikšmingos įtakos vidutiniam kainų lygiui tai neturėjo“, – sako „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Sandėlis tuštėja, tad kainos gali augti
„Omber Group“ teigimu, augant pardavimams prognozės dėl galimo naujo būsto pasiūlos trūkumo ateityje tampa vis realesnės, kadangi pastebimas ir neparduotų butų sandėlio mažėjimas – rugsėjį Vilniuje jis susitraukė dar 4 proc. Lėtesnis naujų statybos leidimų išdavimas ir didesni reikalavimai plėtotojams šią tendenciją tik pastiprina ir palaipsniui sudaro prielaidas būsto kainų augimui.
„Geresnes sąlygas pirkėjams, be labiau prieinamo finansavimo, sudarė ir augantis būsto asortimentas. Nuo metų pradžios būstų „sandėlio“ dydis išaugo beveik ketvirtadaliu – nuo 4 322 iki 5 351. Per metus šis skaičius išaugo 35 proc. (nuo 3 968 vnt.). Tiesa, apie 1 000 vnt. iš šio skaičiaus sudaro mūsų vadinamoji „nelikvidi pasiūla“ – būstai, nerealizuoti dvejus metus ar ilgiau. Plėtotojai nuo pat metų pradžios pildė asortimentą, o pikas buvo gegužę, kai per mėnesį „sandėlis“ pasipildė 745 butais ir kotedžais. Nuo to laiko augimas – nuosaikesnis, tačiau asortimentas šiuo metu yra labai optimalus ir leis bent iki kitų metų pradžios suvaldyti kainų augimą didėjančios paklausos akivaizdoje“, – ramina Š.Tarutis.
„Realco“ duomenimis, rugsėjo mėnesį Vilniaus NT pirminės rinkos būstų skaičius sandėlyje (4892) buvo šiek tiek mažesnis nei rugpjūtį (4929). Iš jų 427 būstai yra nepradėti statyti (rugpjūtį buvo 333), 1683 yra statomi (paskutinį vasaros mėnesį tokių buvo 1719), dar 2782 – pastatyti ar arti statybų pabaigos (sumažėjo nuo 2877 rugpjūčio mėn.).
Kitų skaičiavimais, per rugsėjį pasiūla pasipildė 232 butais trijuose naujuose projektuose ir dviejuose anksčiau pradėtų projektų etapuose.
Populiariausi Vilniaus rajonai
„Rugsėjį daugiausiai būstų Vilniuje buvo parduota Pilaitėje, Verkiuose ir Justiniškėse. Čia vyrauja ekonominės klasės būstai – kaip ir ketvirtame pagal populiarumą Pašilaičių rajone. Po jų seka trys rajonai, kuriuose jau parduodama daugiau vidutinės ir prestižinės klasės būstų – Naujamiestis, Senamiestis bei Žvėrynas“, – pastebi M.Chmieliauskas.
Rugsėjo mėnesį NT pardavimus Vilniuje augino ekonominės klasės būstai: jų pardavimas, palyginti su rugpjūčiu, išaugo ketvirtadaliu – nuo 131 būsto rugpjūtį iki 163 rugsėjį. Tuo tarpu vidutinės ir prestižinės klasės būstų pardavimai išsilaikė praktiškai tokiame pačiame lygyje, kaip ir prieš mėnesį. Vidutinės klasės būstų Vilniuje parduota 78 (rugpjūtį buvo 80), prestižinės – 44 (rugpjūtį buvo 43).
Kainos per metus augo
O kur link juda būsto kainos?
„Hanner“ pastebi, kad šių metų rugsėjo pabaigoje vidutinė laisvų butų 1 kv. m kaina siekė 3 458 Eur. Palyginti su rugpjūčiu, butų kainos augo 2 proc., o nuo metų pradžios – 6,2 proc.
„Galime daryti išvadą, kad būsto rinka jau atsigavo, tam didžiausią įtaką turėjo sumažėjusios bankų palūkanos. Vis dėlto, nerimą kelia nuo metų pradžios per devynis mėnesius 6,2 proc. padidėjusios būstų kainos“, – teigia „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Kitų skaičiavimai kiek kuklesni.
„Kalbant apie kainą, vidutinės klasės būstų kainos sostinėje praktiškai nesikeitė, vidutinė kvadratinio metro kaina sudaro apie 3 360 eurų už 1 kv. m., taigi pirkėjai labiau pasitiki tiek savo finansine ateitimi, tiek būsimais ECB sprendimais mažinti palūkanas ir nebijo didesnių įsipareigojimų“, – pokyčius rinkoje vertina „Omberg Group“ Plėtros ir komercijos direktorė Ieva Genevičienė.
„Citus“ duomenimis, vidutinės butų pasiūlos kainos per mėnesį beveik nepasikeitė – jos padidėjo 0,68 proc., iki 3 385 Eur/kv. m; per ketvirtį jos paaugo 1,29 proc., nuo metų pradžios – 2,58 proc., o per metus – 3,93 proc., rodo preliminarūs „Citus“ analitikų duomenys.
„Inreal“ skaičiavimais, ekonominės klasės būstas per mėnesį atpigo nuo 2809 iki 2795 Eur/kv.m (atmetus rezervuotus būstus – nuo 2965 iki 2956 Eur/kv.m). Vidutinės klasės segmento kainos padidėjo nuo 4125 iki 4131 Eur/kv.m. (atmetus rezervuotus būstus nuo 4170 iki 4147 Eur/kv.m). Prestižiniame segmente kainos padidėjo 1 procentu, nuo 6834 iki 6881 Eur/kv.m (atmetus rezervuotus būstus nuo 7321 iki 7409 Eur/kv.m). Loftų kainos išliko ties 2725 Eur/kv.m (atmetus rezervuotus būstus, kiek padidėjo nuo 2903 iki 2906 Eur/kv.m). Kotedžų kainos sumažėjo nuo 2299 iki 2281 Eur/kv.m. (atmetus rezervuotus būstus nuo 2416 iki 2399 Eur/kv.m).
