2017-aisiais darbo nemažės
Pagal naujausią Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) statistiką, Vilnius užimą pirmą vietą pagal renovuotų daugiabučių skaičių. Skaičiuojama, kad mieste nuo 2013 m. atnaujinti 93 daugiabučiai. Artėjančiais metais sostinė neketina užleisti čempionės pozicijų.
„Planuojame dar iki Naujųjų pateikti daug projektų kitiems metams. Kitąmet taip pat ketiname paruošti apie 15–20 projektų. Turime namų, kuriuose renovacija dar tik pradėta ar įpusėjusi, todėl darbus tęsime 2017–aisiais“, – apie nemažėjančias darbo apimtis kalba vienos didžiausių įmonių, įgyvendinančių renovaciją Vilniuje, inžinierius Žydrūnas Vilčinskas.
Nuomonę pakeitė apsilankę pas kaimynus
Didėjančiam renovuojamų namų skaičiui didžiausios įtakos turi patys gyventojai, kurie kreipiasi į įmones pageidaudami pagalbos modernizuojant būstą.
„Požiūris pasikeitė kardinaliai – gyventojai patys skambina, pageidauja, kad atstovautume juos ir pradėtume darbus. Labiausiai teigiama linkme žmones nuteikia matomi geri pavyzdžiai. Tarkime, buvau susirinkime su gyventojais, kur parekomendavau apsilankyti šalia esančiame renovuotame name, pasikalbėti su kaimynais ir pasižiūrėti, kaip švariai ir gerai gyvena, kiek sutaupo. Kitą dieną atvykęs bendrijos pirmininkas pranešė, kad apžiūrėję kaimyninį renovuotą namą, gyventojai balsavo ir nusprendė pradėti renovaciją ir savo name“, – pasakoja pašnekovas.
Ž. Vilčinskas teigia, kad sutaupymas dažniausiai ir būna toks, koks numatytas investiciniuose planuose – prieš planuojamą renovaciją nustatomos būtiniausios priemonės energijos taupymui, todėl preliminarūs apskaičiavimai neprasilenkia su realia situacija po būsto atnaujinimo. „Galima surasti pavyzdžių, kuriuose energijos sutaupymas siekia 58, 60 ar net 62 proc. ir gerokai viršija lūkesčius“, – sako Ž. Vilčinskas.
Pradžia gera, bet darbo dar daug
Kalbėdamas apie renovacijos procesą sostinėje, Ž. Vilčinskas teigia, kad nors Vilnius ir yra pirmaujantis, renovuotų namų skaičius vis dar per mažas. „Pavyzdžiui, S. Konarskio gatvėje yra dešimt renovuotų namų, kurie atrodo kaip labai gražus kvartalas. Žirmūnuose keli korpusai yra po renovacijos, o kiti – ne. Todėl vaizdas labai kontrastuojantis. Karoliniškėse ir Lazdynuose ypatingai reikalinga renovacija. Tačiau kartais susiduriame ir su iššūkiais. Tarkime, Naujamiestyje yra senų, apgriuvusių namų, tačiau jie priskiriami paveldui, kurio pokyčiams reikalingi specialūs dokumentai“, – teigia Ž. Vilčinskas.
Apibendrindamas situaciją Vilniuje, pašnekovas sako, kad padaryta dar tik gera pradžia, nes yra ką veikti ir ateityje.
Kokias bėdas sprendžia renovacija?
Raseinių rajone nuo 2013 m. atnaujinti 8 daugiabučiai, tačiau artėjantys metai gali būti rekordiniai, nes renovacijos darbus planuojama pradėti net 14-oje namų. Kaip teigia vienos iš renovaciją Raseiniuose administruojančios įmonės direktorius Vygaudas Šeimys, ligšiolinių renovuotų būstų nėra daug dėl žmonių atsargumo.
„Mūsų rajone daug pensinio amžiaus žmonių, kurie galbūt baiminasi paskolos, todėl tenka aiškinti gyventojams apie gerėjančią gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, turime nemažai namų, kur vamzdynai seni, šildymo sistemos senos, įvyksta įvairios avarijos. Tokios problemos išnyksta modernizavus būstą. Todėl stengiamės įtikinti gyventojus, kad svarbu pakeisti vamzdynus ir kanalizaciją išvengiant problemų ateityje. Susidūrėme su atvejais, kai žmonės atsisakė keisti vamzdynus, o pasiliko tik prie šildymo sistemos, apšiltinimo ir stogo remonto, tačiau darbų eigoje gailėjosi, kad nepasirinko visapusio atnaujinimo“, – pasakoja pašnekovas.
Tikisi rekordinių rezultatų
V. Šeimys teigia, kad gyventojų nuomonė renovacijos klausimu pastebimai gerėja ir didžiausią įtaką daro matomi gerieji pavyzdžiai, padrąsinantys rinktis permainas. „Iš pradžių gyventojai stebėjo, žiūrėjo šildymo kainų pasikeitimus. Paskui vyko susirinkimai ir aktyvus bendravimas kalbantis apie sutaupymą ir gražėjantį daugiabutį. Savivaldybė taip pat prisidėjo sutvarkydama dviejų renovuotų daugiabučių kiemus, stovėjimo aikšteles ir įrengdama vaikų žaidimo erdves. Planuojama, kad savivaldybė sutvarkys ir kitų renovuotų daugiabučių kiemus. Galbūt matydami gražėjantį miesto vaizdą ir girdėdami apie geresnę gyvenimo kokybę, žmonės nusprendžia rinktis būsto atnaujinimą“, – svarsto V. Šeimys.
Gyventojų nuomonė ir pasiryžimas išlieka pagrindiniu motyvu projektų rengimo pradžiai. „Renovuojant gyvenamą namą svarbus ne tik šilumos suvartojimas, bet ir vidaus tinklų būklė. Gyventojų susirinkimuose aiškiname apie renovacijos naudą. Siekiame, kad renovacijai pritartų kuo daugiau namo gyventojų“, – teigia pašnekovas.
Anot V. Šeimio, palyginti gausus įvairiuose etapuose pristatytų projektų skaičius nuteikia optimistiškai, tačiau reikia sulaukti galutinių sprendimų. „Raseiniai nedidelis miestas, todėl patvirtinus visus planuojamus projektus, renovuojamų namų gali būti tikrai daug“, – sako V. Šeimys.
