„Valstybė nėra identifikavusi, kad būstas yra viešo intereso objektas: kad būstas būtų įperkamas, kad gyventojai turėtų tinkamo standarto būstą, kad benamystė būtų irgi valstybės problema. Turime eilę faktorių, kurie rodo, kad pribrendome pokyčiui, kad būstas taptų viešo intereso objektas“, – ketvirtadienį sakė S.Gentvilas.
Pasak S.Gentvilo, valstybinės intervencija galėtų būti trijų krypčių.
„Lengvinti būsto nuosavybę, normuoti galimybę būstą įsigyti su mažesniu startiniu kapitalu, ypač didmiesčiuose. Perorientuoti būsto paramos schemas ne iš regionų, o į didmiesčius, kur reali būsto įperkamumo problema. Kurti schemas su centriniu banku, kad būtų apmokamos tik kredito palūkanos, o ne pats kreditas. Antra kryptis – nuomos rinkos plėtra - mums reikia pasakyti, kad nebūtina įsigyti, bet saugu nuomotis būstą“, – dėstė ministras.
Jis pabrėžė, kad dabar šeimos nuomodamos būstą su vaikais negali jaustis saugios – jos "bet kada" gali būti iškraustytos arba joms neproporcingai gali būti padidinta kaina.
„Jei savininkas nori išparduoti turtą, turi atsirasti galimybė, kad valstybė jį nupirktų ir išlaikytų tą gyventojo būstą“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Trečioji kryptis, kuria būtų galima eiti ir kuri padėtų didinti būsto įperkamumą, galėtų būti siūlymas savivaldai suteikti daugiau instrumentų formuoti būsto politiką.
„Savivalda nuo šiol valdydama žemę turi eiti į privačias partnerystes su NT vystytojais ir kalbėti apie pasiūlos sukūrimą prieinamam būstui tiek miestuose, kur yra labai karšta, tiek regionuose, kur nėra pasiūlos“, – mano S.Gentvilas.
