„Tai yra tiltas būtent šiai vietai, būtent Nemuno ir Neries santakai, kurią skiria atrama–sala ir jis niekur kitur negali būti statomas. Jis yra absoliučiai individualus ir semantiškas prie santakos, kur susitinka Nemuno ir Neries vandenys“, – BNS sakė komisijos pirmininkė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos direktorė Jūratė Merkevičienė.
Architektams įdomi pasirodė konstrukcinė logika, inovatyvus, minimalistinis tilto įvaizdis. Buvo siekiama, kad tiltas turėtų kuo mažesnį poveikį aplinkai.
„Mums pasirodė, kad tiltas turėtų jungti identiteto, vietos ir paveldo aspektus tuo pačiu. Suprasdami sudėtingą situaciją – tikrai labai išskirtinis kraštovaizdis visos Lietuvos mastu, mes bandėme panaudodami elementarus iš identiteto sukurti tiltą, kuris turėtų minimalų efektą, bet tuo pačiu nenorėdami apsimesti, kad jis kažkaip neegzistuoja, yra super plonas. Jis nėra simetriškas: iš vienos pusės deklaruoja save pilna jėga, iš senamiesčio, santakos pusės jis yra kiek įmanoma suminkštinamas, suploninamas. Tai leidžia ne tik maskuoti konstrukciją, bet ir sukurti viešąją erdvę, promenadą, pėsčiųjų zoną“, – kalbėjo laimėjusio projekto autorius, bendrovės „Processoffice“ architektas Vytautas Biekša.
Tilte transporto srautas perkeltas į tolimesnę nuo santakos tilto dalį, o pėstiesiems palikta ta tilto pusė, iš kurios atsiveria vaizdas į senamiestį ir santaką bei kuria įspūdį lyg nuo kalno žvelgtumei į miestą.
Šis darbas surinko 99 balus iš šimto galimų. Nedaug nuo jo teatsiliko antrosios vietos darbas „Jungtis su gamta 100“, pelnęs 90 taškų. Trečioji vieta atiteko projektui „Upių verpstės“, gavusiam 73 taškus.
Nulėmė tai, kad „Jungtis su gamta“ nors labai kontekstualus, galėtų stovėti bet kur.
„Buvo diskusijų kalbant apie darbą „Jungtis su gamta 100“, kuris buvo pagrindinis konkurentas dėl pirmosios vietos. Bet nulėmė tai, kad „Jungtis su gamta“ nors labai kontekstualus, galėtų stovėti bet kur. (...) Labai originali idėja panaudoti atramas kaip regyklas į senamiestį. Labai gerai pateiktas ir apgalvotas“, – kalbėjo komisijos pirmininkė.
Kėdainių tilto projektavimo konkursą organizuojanti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba sulaukė 12 projektinių pasiūlymų, du iš jų atmesti dėl konkurso taisyklių pažeidimų. Dar vieną darbą – „Santykis“ komisija atmetė kaip neatitinkantį sąlygų. Nors, architektų nuomone, tai labai įdomus ir plastiškas darbas, jis ignoruoja bendrąjį miesto planą ir aplinkines teritorijas. Komisijos nuomone, toks tiltas būtų apskritai sunkiai įsivaizduojamas Kaune.
Apie tiltą, nuo Kėdainių gatvės Vilijampolėje gavusį Kėdainių tilto pavadinimą, Kaune svarstoma ne vienus metus. Šis tiltas turėtų padėti sumažinti transporto srautus per miesto centrą ir palengvinti susisiekimą tarp dviejų Nemuno krantų ties Marvele ir Vilijampolės, Šilainių mikrorajonais. Šiuo metu vairuotojai tam renkasi miesto senamiestyje esančias Gimnazijos, Šauklių gatves.
Komisija taip pat nusprendė kreiptis į savivaldybę su siūlymu svarstyti atitraukti tiltą toliau nuo santakos: teigiama, kad taip jis sukurtų mažesnę vizualinę taršą unikalioje Kauno vietoje, be to, geriau atliktų numatytą funkciją.
Pasak komisijos nario architekto Rimgaudo Miliukščio, tiltui vieta šioje vietoje numatyta labai seniai, kai planuotos transporto jungtys su Vilijampole ir Aleksotu. Šios jungtys, pasak jo, nebeįgyvendinamos.
„Dabar įgyvendinti tą kelią pilną, įjungti šitą tiltą į kraujagyslių, kraujo apytaką, yra neįmanoma, šis tiltas tampa lokaliu, kuris jungia naujai statomus kvartalus. Daug architektų tai pajuto ir galbūt dėl to nedalyvavo, matydami, kad jis dabar yra beprasmis“, – sakė R.Miliukštis.
Jo teigimu, reikėtų svarstyti galimybę tiltui vietos ieškoti toliau nuo santakos.
