Siekia išspręsti dvi problemas
„Kodėl keičiame įstatymus? Yra susikaupusių problemų, sunkumų statybų sektoriuje, kurie yra dvejopos prigimties. Yra sudėtingas, sunkiai suprantamas statybos procesas, labai ilgai trunkantis. Tai trukdo pritraukti investicijas, o žmonėms įgyvendinti savo sumanymus statybos srityje. Išties sudėtingas reguliavimas ir ilgi procesai.
Kokybine prasme turime kitą problemą – labai dažnai susiduriame su statybos neteisėtumu, su neatitikimu teritoriniams planavimo dokumentams, su įvairiais pažeidimais procesuose ir santykiuose su visuomene“, – situaciją apžvelgė viceministrė.
Pasak D.Matusevičės, siekiant supaprastinti statybos leidimo išdavimą ir lengviau pritraukti investicijas kartu norima išlaikyti ir statybos sprendinių kokybę bei atsakomybę.
Keičiama statybos leidimo išdavimo tvarka
Tam, pirmiausia, keičiama statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka.
„Siūlome iš trijų etapų (Projektiniai pasiūlymai, techninis projektas(detalizacija), Darbo projektas (detalizacijos detalizacija)) perskirstyti du aiškius etapus – palikti tik koncepciją ir detalizaciją ir aiškiai pasakyti, kas dalyvauja koncepcijos priežiūroje ir kas dalyvauja detalizacijos etape. Stipriai sumažėtų pasikartojančių prisijungimų prie to proceso. Tiesiog institucijos žinotų reikalavimus, prisijungimo sąlygas. Būtų parengiama koncepcija. Tariamasi su visuomene. Specialiųjų reikalavimų viešinimą irgi papildomai numatome, kad visuomenė būtų informuota nuo pat pirmų žingsnių“, – teigė viceministrė.
Pasak jos, statybos leidimas būtų išduodamas po projektinių pasiūlymų, po konceptualaus etapo.
„Tuomet jungtųsi projektuotojai, projekto ekspertai ir jie su savo atsakomybe – tiek su atestatu, tiek su žalos atlyginimo atsakomybe – atliktų projekto detalizaciją, nenukrypdami nuo esminių sprendinių“, – aiškino D.Matusevičė.
Tuomet būtų nauja praktika, kad projektas talpinamas į informacinę sistemą, t.y. tai, kas aktualu visuomenei būtų prieinama viešai, tokiu būdu sustiprėtų visuomeninė kontrolė. Valstybinė priežiūra taip pat turėtų visus duomenis einamuoju momentu.
Viceministrė pažymėjo, kad institucijoms dažnai pritrūksta esminio dėmesio svarbiems objektams, todėl mažiau rizikingus objektus, tokius kaip neypatingų statinių griovimą, kapitalinio remonto kai kuriuos projektus siūloma paprastinti.
„Siūlome naujovę – projekto parengimą su projektuotojo atsakomybe ir parašu ir informavimu valstybinę priežiūra, kad šis pradeda tokius darbus vykdyti. Tai yra apatinė lentyna – mažiausio rizikingumo objektai, kurie atlaisvintų institucijų pajėgumus, leidžiam pastariesiems tikrinti rizikingesnius objektus“, – pažymėjo ji.
Taigi esminis pokytis statybos leidimo išdavimo procese yra tai, kad mažinamas projektavimo ir ekspertizės etapų bei perteklinių administracinių sprendinių skaičius. Taip pat paprastėja procedūros mažiau rizikingiems objektams, aiškėja atestuotų ekspertų ir institucijų atsakomybės bei vienoje vietoje pateikiama visa informacija apie statomą objektą.
„Dabar jau yra kuriama informacinių sistemų pertvarka. „Infostatybą“ matytume ne kaip pavienių sprendimų santalką, o kiekvieno objekto kortelę, kurioje matytųsi kada kas vyko, kokiu adresu. Kokie išduoti leidimai, reikalavimai, sutikimai. Visuomenei lengviau būtų sekti sprendimus, kurie daromi, ir informuoti atsakingas institucijas“, – aiškino viceministrė.
Kas pasikeis
Kokia šių pokyčių nauda? Pasak viceministrės, manoma, kad nebeliktų pasikartojančių sprendimų išduodant statybos leidimą, t.y. 20-30 tūkst. per metus mažiau administracinių sprendimų.
Be to, anot jos, būtų taupomos biudžeto lėšos, 2-3 mėnesiais sutrumpėtų administracinių patikrų terminai, 3-4 mėnesiais sutrumpėtų projekto rengimo ir ekspertavimo terminai.
Iš viso keičiama 13 įstatymų, o pagrindinis pakeitimų objektas – Statybos įstatymas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Aktualu svarstantiems pirkti būstą: naujame įstatyme – svarbūs pokyčiai