Apie tai, kodėl energinis pastato sertifikavimas – svarbi renovacijos dalis bei ką apie jį turėtų žinoti daugiabučių gyventojai, pasakoja daugiabučių modernizaciją administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas ir vienos iš įmonių, atliekančių tokį sertifikavimą visoje Lietuvoje, vadovas Darius Juozapavičius.
Daugiausiai – neekonomiškų G klasės daugiabučių
Namo energinio naudingumo sertifikate paprastai nurodomas šildomas plotas, šilumos energijos kiekis, reikalingas šildyti vienam kvadratiniam metrui ploto (kWh/1m²) ir dabartinė namo energinio naudingumo klasė. Šis sertifikatas tampa vienu iš pagrindinių dokumentų, nustatant energiją taupančias priemones ir rengiant investicijų planą.
Renovuojant daugiabutį sertifikavimas atliekamas du kartus – iš pradžių pačioje renovacijos pradžioje, o po to – namą renovavus.
Renovuojant daugiabutį sertifikavimas atliekamas du kartus – iš pradžių pačioje renovacijos pradžioje, o po to – namą renovavus.
Taip apskaičiuojama, ar įgyvendintas vienas svarbiausių renovacijos tikslų – pasiekta didesnė energinio naudingumo klasė. Pastato energinio naudingumo klasė nustatoma pasitelkus formules, kurios padeda apskaičiuoti atitvarų šilumos nuostolius, sandarumą ir t. t. Taip pat vertinama, kiek pastatas sunaudoja šilumos energijos vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui bei karšto vandens gaminimui.
Pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į 9 klases: nuo visiškai nevartojančių energijos A++ iki vartojančių labai daug – G klasės pastato. B ir C klasės pastatai suvartoja gana mažai energijos, o žemesnių klasių – D, E, F ir G klasės – yra ypač energiškai neefektyvūs. Energijos sąnaudos šildymui 5 aukštų daugiabutyje pagal klases „susidėlioja“ šitaip: A++ klasei – 6 kWh, A+ klasei – 12 kWh, A kalsei – 20 kWh, B klasei – 64 kWh, C klasei – 103 kWh.
„Skaičiuojama, kad Lietuvoje senos statybos daugiabučiai daugiausiai yra E ir G klasės ir energiškai nuostolingi, todėl renovuojant daugiabutį, siekiama aukštesnės energinės klasės ir tai vienas svarbiausių sėkmingos renovacijos rodiklių“, – pasakoja BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas.
Priklauso ir finansavimas
Sertifikavimas labai svarbi renovacijos dalis, nes nuo jo priklauso ir tai, ar daugiabutis gaus paramą atnaujinimo darbams. Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys namai gauna lengvatinį, 3 proc. palūkanų kreditą renovacijai, tik tuo atveju, jeigu įgyvendintos energinio taupymo priemonės padeda ženkliai sumažinti energijos kiekį, kurį pastatas suvartoja, ir daugiabutis pasiekia ne mažesnę kaip C energinio naudingumo klasę.
„Gyventojai energinio vertinimo bijoti neturėtų – mūsų praktika rodo, kad daugiabučiai, kuriuose renovacija vyksta sklandžiai ir tinkamai įgyvendinamos visos investicijų plane numatytos taupymo priemonės, pasiekia planuotą energinio efektyvumo klasę“, – sako E. Petrauskas.
Svarbūs visi etapai
Tai, ar daugiabutis sėkmingai pasieks numatytą energetinę klasę, priklauso nuo kokybiško specialistų darbo visuose renovacijos etapuose.
Sertifikavimo paslaugas teikiančios įmonės vadovas Darius Juozapavičius pastebi, kad tai, ar daugiabutis sėkmingai pasieks numatytą energetinę klasę, priklauso nuo kokybiško specialistų darbo visuose renovacijos etapuose – nuo pradinių skaičiavimų iki tinkamo statybos darbų atlikimo.
„Pasitaiko atvejų, kai pačioje pradžioje blogai įvertinamos namo galimybės sutaupyti šilumos energiją. Pavyzdžiui, apskaičiuojama, kad namas sutaupys labai daug – virš 70 proc. šilumos, tačiau po renovacijos tokie skaičiavimai nepasiteisina. Kitas pavyzdys – skaičiavimai padaryti tinkamai, tačiau statybininkai padaro klaidų atlikdami statybos darbus.
Energinės klasės pasiekiamumas priklauso nuo visų renovacijos grandžių. Svarbus pradinis vertinimas, investicijų planas ir vadovaujantis šiuo planu kokybiškai parengtas techninis projektas. Labai svarbų vaidmenį vaidina ir statybos darbai – ne tik tai, kaip jie atlikti, bet ir tai, ar naudojamos tikrai tos medžiagos, kurios buvo numatytos investicijų projekte – tai turi užtikrinti techninis prižiūrėtojas. Jeigu viskas vykdoma pagal planus, be klaidų, paprastai daugiabutis po renovacijos tikrai gali tikėtis sutaupyti apie 50 proc. šilumos energijos“, – sako D. Juozapavičius.
